SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.
Šiandien yra: 2019-08-19, Pirmadienis, 13:31:30 Radviliškio krašto naujienų portalas
RSS
Pagrindinis Sveikata Klausėte – atsakome: kada reikia mokėti už paslaugas gydymo įstaigoje?

Klausėte – atsakome: kada reikia mokėti už paslaugas gydymo įstaigoje?

  • Klausėte – atsakome: kada reikia mokėti už paslaugas gydymo įstaigoje?

    Gydymo įstaigose yra įteisintas mokėjimas už paslaugas tik kai kuriais atvejais. Redakcijos archyvo nuotr.

Dažnai gyventojai klausia, ar konkreti paslauga gydymo įstaigoje turi būti suteikta nemokamai, ar už ją teisėtai prašoma susimokėti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms sveikatos priežiūros paslaugos įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Tačiau yra išimčių, kai pacientui susimokėti ar prisimokėti už paslaugas teks. Kokie tai atvejai?

„Pirmiausia, atkreipiame dėmesį, kad pacientas turi teisę ir pareigą sužinoti apie nemokamas ir mokamas paslaugas bei tas, už kurias turi primokėti iš dalies. Todėl net teritorinių ligonių kasų sutartyse su gydymo įstaigomis numatyta, už kokias pacientams teikiamas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas paslaugas gydymo įstaigos įsipareigoja neimti papildomo mokesčio. Taip pat reikalaujama, kad gydymo įstaigos matomoje vietoje – registratūroje, skelbimų lentoje bei interneto svetainėse – skelbtų, kokias teikiamas medicinines paslaugas apmoka ligonių kasos“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė.

Visgi pasitaiko atvejų, kai pacientams siūloma susimokėti už gydytojų specialistų konsultacijas, įvairius tyrimus, o prireikus stacionarinio gydymo – atsinešti medicinos pagalbos priemones arba vaistus.

Mokamas paslaugos

Vadovaujantis teisės aktais, gydymo įstaigose yra įteisintas mokėjimas už paslaugas tik kai kuriais atvejais.

Pirmiausia, tai mokamų paslaugų sąraše įrašytos paslaugos, už kurias net ir privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudę pacientai turi susimokėti. Pavyzdžiui, už kosmetinės chirurgijos operacijas ir kosmetologijos procedūras, nėštumo nutraukimą, dantų implantavimą, akupunktūrą ir manualinę terapiją, sveikatos tikrinimą vykstant į užsienį, norint įsigyti ginklą, gauti vairuotojų ir aviatorių pažymėjimus ir kt.

„Taip pat pacientai turi teisę gauti mokamą paslaugą be eilės. Kai pacientas nenori laukti jam siūlomo planinio tyrimo arba procedūros ir pageidauja gauti paslaugą be eilės, jis privalo susimokėti. Jeigu pacientas nori nemokamos paslaugos, gydymo įstaiga jį turi registruoti ir nurodyti konkrečią paslaugos suteikimo datą. Be to, šiuo atveju gydymo įstaigos administracija privalo suteikti informaciją apie kitas gydymo įstaigas, kuriose pacientui reikalingos nemokamos paslaugos galėtų būti suteiktos greičiau“, – atkreipia dėmesį B. Kavaliauskienė.

Susimokėti privalu ir tuomet, jei pacientas nori konsultuotis pas gydytojus specialistus be šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimo.

Iš dalies mokamos paslaugos

Jei pacientas, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, gydytojui pasiūlius savo valia pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, jis privalo pats sumokėti jų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų kainų skirtumą. O jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, privalo pats sumokėti visą jų kainą.

„Atkreipiame dėmesį, kad šioms paslaugoms negali būti priskiriamos tokios paslaugos, kurioms pacientui nesuteikiama pasirinkimo alternatyva, t. y. negalima pasirinkti tarp nemokamos, t. y. kompensuojamos ligonių kasų, ir brangiau kainuojančios paslaugos. Ligonių kasos neretai sulaukia skundų, kai pacientui buvo siūloma, pavyzdžiui, tik brangesnioji operacija be jokios alternatyvos. Taip pat pasitaiko atvejų, kai brangesnioji yra vienintelė pagal medicinines indikacijas tam pacientui tinkama paslauga. Tuomet ji turi būti suteikta be priemokos – už ją sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis“, – pabrėžia B. Kavaliauskienė.

Pasak jos, reikia nepamiršti, kad besigydant ligoninėje visi skiriami vaistai yra įskaičiuoti į gydymo kainą, kurią apmoka ligonių kasos. Jei pacientui gydantysis gydytojas pasiūlo naudoti naujesnius, geresnius ar brangesnius medikamentus ar gydymo technologijas, ir pacientas sutinka, jis turi sumokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos paslaugos sumos ir gydytojo siūlymu paciento pasirinkto varianto skirtumą. Jeigu pacientas sutinka sumokėti skirtumą, privalo patvirtinti tai parašu. Sumokėti visą kainą reikia tik tų paslaugų, kurios, gydytojo manymu, nėra reikalingos ir todėl jis jų neskiria.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai stacionarų gydytojai rekomenduoja įsigyti vaistų patiems ar atsinešti medicinos pagalbos priemones, tačiau pacientams reikėtų įsidėmėti, kad tai nereglamentuojama teisės aktuose ir yra neteisėta. Pavyzdžiui, ligonių kasoms dažnai skundžiamasi, kad prieš atliekant magnetinio rezonanso tyrimus pacientams primygtinai nurodoma įsigyti vienkartinių drabužių bei tyrimo vaizdo kopiją, nors gydytojas siuntime nenurodo, kad ji yra reikalinga. Primename, kad su gydytojo siuntimu privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems žmonėms magnetinio rezonanso tyrimui reikalingų priemonių išlaidos yra įskaičiuotos į bendrą tyrimo atlikimo kainą, o jis apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Taigi pacientams papildomai už nieką mokėti nereikia“, – sako Valstybinės ligonių kasos specialistė B. Kavaliauskienė.

Kur mokėti?

Jei pacientas pasirinko mokamą ar iš dalies mokamą paslaugą, pirmiausia jam turi būti paaiškinta, kodėl, už ką ir kiek turės mokėti. Be to, visa tai turi būti įrašyta bei patvirtinta gydytojo parašu medicininiuose dokumentuose. Tik po to pacientas turi pasirašyti savo sutikimą dėl mokamų ar iš dalies mokamų paslaugų. Už paslaugą mokama gydymo įstaigos kasoje.

„Svarbu žinoti, kad ligos istorijoje patvirtinę parašu savo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšomis vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, vėliau neturėsite teisės reikalauti iš gydymo įstaigos atlyginti patirtus nuostolius. Todėl kilus klausimų ar dvejonių dėl mokėjimo už paslaugas, pacientui dar prieš pasirašant derėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją“, – perspėja B. Kavaliauskienė.

Pagal VLK informaciją parengė Jonas MARCINKUS

Komentarus prašome rašyti etiškai, už jų turinį portalo administratorius neatsako.

Susijusios naujienos

Radviliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje įvyko susitikimas su sveikos gyvensenos i...
Nėštumo laikotarpis neabejotinai yra ypatingas kiekvienai moteriai. Išskirtinis dėmesys turėtų...
Nors moterys ir toliau sudaro daugumą motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų, per kelerius met...
Pacientų patogumui nuo 10-ies iki 30 dienų pratęstas kompensuojamųjų vaistų receptų galiojimo...
Balsavimas
  • Pritariu, jeigu temperatūra pasiekia 30 laipsnių.
  • Pritariu, jeigu temperatūra pasiekia 35 laipsnius.
  • Nepritariu, nes galima ir pakentėti.
  • Man tas pats: aš nei mokausi, nei dirbu.
Šiandienos Orai
REKLAMA

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas