Krikšto sūnų augina lyg tikra mama
Aušra MIKŠIENĖ
Lankydami globėjus, atvėrusius savo širdis likimo nuskriaustiems vaikams, pasibeldėme į radviliškietės Birutės Vaznienės duris. 53-ejų moteris, kartu su vyru Osvaldu užauginusi tris sūnus, šiandien visą savo meilę ir rūpestį skiria globotiniui – rugsėjo mėnesį šeštąjį gimtadienį atšventusiam Toniui.
„Tai – mano draugės sūnus. Tapau jo krikšto mama dar nė nenumanydama, kad po kelių mėnesių tapsiu berniuko globėja“, – meiliai žiūrėdama į globotinį, tą vakarą žaidusį kartu su metais vyresniu jos anūku, pasakoja Birutė. Moteris juokiasi, kad trys sūnūs: Giedrius, Darius ir Marius – jai jau padovanojo keturis anūkus, tad vėl prisiminti motinystės rūpesčius – ir keista, ir malonu. Tačiau pusamžė moteris neslepia – vaiko, ją vadinančio mylimiausia motinėle, krykštavimas namuose – lyg jaunystės eliksyras.
Ketvirtas kartas nemelavo
Tonį Birutė ir Osvaldas Vazniai globoja nuo praėjusių metų balandžio. Anot Birutės, su kaimynystėje gyvenusia berniuko mama jie palaikė gana artimą ryšį: „Bendravome, kartu šventes sutikdavome. Kai išsikėlėme gyventi kitur, mūsų santykiai nenutrūko – vis paplepėdavome, viena kitą aplankydavome. Tuomet nė nežinojau, kad ji turi problemų su alkoholiu. Žinote, juk kai gyveni toliau, nematai, kas vyksta kiekvieną dieną jos namuose. Nors tapusi našle moteris ir paslysdavo, tačiau negalvojome, kad situacija gali būti tokia rimta. Ji viską slėpė“.
Praėjusį mėnesį oficialia Tonio globėja iki pat pilnametystės paskirta moteris pasakoja vieną dieną, kaip įprastai, tiesiog paskambinusi draugei pasiteirauti, kaip laikosi, o toji iškart ėmė verkti ir guostis, kad iš jos policija atėmė berniuką. Kaip vėliau paaiškėjo, tą vakarą ji girtavo, susipyko su kaimynais, o tie ir kreipėsi į policiją dėl netinkamos vaiko priežiūros.
„Tik tuomet sužinojome, kad berniukas iš jos per tą laikotarpį jau buvo atimtas tris kartus. Ji vis susitvarkydavo, todėl Tonis ir vėl grįždavo namo. Tai buvo jau ketvirtas kartas…“ – nuoskaudos neslepia ponia Birutė. Jos teigimu, pati berniuko mama draugų paprašė pagloboti Tonį, kol ji atsistos ant kojų. Tačiau, kaip neretai būna tokiais atvejais, nuo praėjusių metų balandžio situacija nepasikeitė.
„Prisiėmėme atsakomybę, su vyru nedvejojome nė minutės, tad berniukas apsigyveno pas mus. Baigėme globėjų kursus, susitvarkėme visus reikiamus dokumentus. Dėl to nesigailėjome nė vienos dienos. Tonis vadina mane mylimiausia motinėle, vyrą – mylimiausiu tėveliu. Mes jam – tikri tėvai“, – šypteli Birutė.
Mama nerodo noro dažnai matytis su vaiku
Tonis pas Birutę ir Osvaldą puikiai jautėsi nuo pat pirmos dienos. Krikšto tėvelius neretai su mama aplankydavęs berniukas namo nesiveržė. „Jis viską žino, puikiai protauja. Nemeluojame. Situaciją, kodėl jis gyvena pas mus, o ne pas mamą, vaikas supranta. Ir kiti du tos moters vaikai yra atimti, su motina neauga… Kaip reagavo mūsų vaikai, sužinoję apie mūsų sprendimą globoti vaiką? Skatino. Sūnūs, kuriems – 30-imt, 29-eri ir 27-eri metai, gyvena Anglijoje. Palaikymo sulaukiau ir iš kolegų, pažįstamų. Nė karto niekas nemėtė replikų, kad esame per seni“, – juokiasi Birutė.
Tą dieną, kai apsilankėme Vaznių namuose, berniukas buvo susitikęs ir su biologine mama. Anot Birutės, nors mama ir nerodo didelio noro dažnai matyti sūnų, kartkartėmis ateina į svečius: „Ir šiandien atėjo prie mokyklos, va, atnešė saldainių“, – dėžutę rodo globėja.
Viso pokalbio metu netoliese su Birutės anūku Darijumi žaidęs Tonis prasitaria, kad čia gyventi jam – labai gera: „Man čia patinka“.
Padėkime užaugti likimo nuskriaustiems vaikams
Artėjant didžiosioms metų šventėms kiekvienam iš mūsų derėtų pagalvoti apie tuos, kuriems gyvenimas yra negailestingas. „Jeigu tik yra galimybių – nedvejokite. Jeigu mūsų būstas būtų erdvesnis, gal ir dar vienam ar kitam vaikui mielai padėtume. Tik šiandien to padaryti sąlygos, deja, neleidžia“, – šypteli radviliškietė Birutė.
Padėti be tėvų gyvenantiems vaikams ir auginti beglobius vaikus savo namuose ragina ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Primename, kad pasiryžę tapti globėjais turėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareikšti tokį norą. Tuomet asmenys bus įvertinti, ar yra tinkami tapti globėjais, lankys kursus. Po socialinių darbuotojų įvertinimo jie galės rašyti prašymą ir į savo namus priimti likimo nuskriaustus vaikus.
Anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Augulio, svarbiausia – žmogaus kompetencija: „Pagrindinis kriterijus, ar žmogus yra tinkamas tapti globėju. Gyvenimo sąlygos turi būti tinkamos ir žaidimui, ir gyvenimui, tačiau tai nėra lemiamas faktorius. Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi saugus ir artimas toje šeimoje, kurioje gyvena“.
A. Augulis džiaugiasi, kad šiemet jau pastebimas didesnis susidomėjimas: „Į kursus išsiuntėme kur kas daugiau žmonių. Džiaugiamės, kad turime ir du savanorius globėjus, galinčius vaikus priimti savaitgaliais. Ir dar septynis globėjus, galinčius padėti bet kuriuo paros metu. Žinoma, globėjų per daug niekuomet nebūna, tad kviečiame nelikti abejingais“.