Jaunieji gamtininkai stovyklavo Tytuvėnų regioniniame parke

Gauštvinio ežero poilsiavietė, kaip ir kasmet, vėl prisipildė jaunuolių klegesio. Statomos palapinės, dėliojama stovyklavimo įranga, džiugūs pasisveikinimo šūksniai, skambantys vadovų nurodymai liudijo apie prasidedančią tradicinę Tytuvėnų regioninio parko Jaunųjų gamtininkų vasaros stovyklą.

Jau 18-tą kartą organizuojama stovykla turi savo tradicijas. Stovyklautojai tris dienas ir dvi naktis gyvena po atviru dangumi ir įvairiausių užsiėmimų, edukacijų, žygių bei kelionių metu stengiasi pažinti gamtos paslaptis bei pajusti harmoniją su supančia aplinka.

Norą dalyvauti stovykloje šiemet pareiškė 27 jaunuoliai iš Tytuvėnų regioninio parko teritorijoje ir šalia jos esančių mokymo įstaigų: Šiaulėnų M. Šikšnio bei Tytuvėnų gimnazijų.

Pirma stovyklos diena pasižymėjo ne tik karščiu alsuojančiu oru, bet ir užsiėmimų gausa: stovyklautojai surezgė draugystės tinklą, dalyvavo edukacinėse programose „Aktyvus protas“ bei „Žemės menas“. „Aktyvaus proto“ žaidime stovyklautojai turėjo parodyti ne tik žinias apie gamtą, bet ir fizinę ištvermę bei savo sėkmę metant kauliukus ir renkant taškus. „Žemės meno“ programoje komandos gavo užduotį iš aplink esančių gamtinių medžiagų nupinti kilimą ir sukurti jį pristatančią pasaką. Labai sužavėjo vienos komandos gražus darbas ir pasaka apie Eglę žalčių karalienę… Pirmos dienos pabaigą vainikavo naktinis žygis, kurį vedė patyrę žygeiviai tytuvėniškiai Sandra ir Ričardas Sukackai. Nepameluosiu pasakydama, kad tai įspūdingiausia, daug emocijų ir prisiminimų stovyklautojams teikianti veikla.

Naktinio žygio dalyviai turėjo ne tik nužygiuoti tamsoje 15 km, bet ir komandomis atlikti įvairias užduotis, surinkti žygio vadovų nurodytus daiktus. Išvargę žygeiviai į stovyklavietę sugrįžo tik pusę trijų nakties.

Ištvermingiausiu naktinio žygio dalyviu galima pavadinti Domantą iš Šiaulėnų, kuris iš žygio grįžo basomis, nes neatlaikė batai (kažkur miške pasiliko batų padai).

Antra stovyklos diena išaušo vėjuota ir gąsdinanti lietumi. Dalis stovyklautojų, labiausiai išvargusių po naktinio žygio, liko ilsėtis stovyklavietėje, o ištvermingiausieji susiruošė į dviračių žygį. Žygio metu aplankė Šiluvos tyrelio durpyną, Šiluvos tyrelio telmologinį draustinį, Pašakarnio dvarvietę, Bridvaišio piliakalnį bei Tytuvėnų apžvalgos bokštą.

Žygio metu oras nelepino, tačiau visi žygeiviai grįžo nors ir pavargę, bet pilni įspūdžių. Popietė buvo skirta ramesnei veiklai: relaksaciniam tapymui ant akmenukų. Edukaciją vedė studijos „Menai ir monai“ savininkai Jurga ir Vytautas Bulotai iš Raseinių. Net ir nemėgstantys dailės pamokų, noriai užsiėmė netradiciniu menu, kiekvienas nusipiešė savo norą, kurį svajoja įgyvendinti, ir akmenukai pavirto talismanais…

Antros stovyklos dienos vakaras gardžiai pakvipo ant laužo kepamomis bandelėmis ir prisipildė pašnekesiais bei žaidimais prie laužo. Mėgstantys kiną, galėjo patenkinti savo norą žiūrėdami filmą apie gamtą po atviru dangumi. Dar ilgai ilgai prie laužo netilo kalbos, kurios tęsėsi iki pat paryčių.

Trečioji stovyklos diena tradiciškai buvo skirta kelionei. Laukė tolima kelionė į Lietuvos pakraštį, aplankant Anykščių, Gražutės ir Sartų regioninių parkų svarbiausius objektus. Aplankėme Lajų taką, Puntuko akmenį, Laimės žiburį, Kalitos kalną, kur visi smagiai nusileido vasaros rogutėmis. Zarasuose aplankėme Zaraso ežero apžvalgos ratą, pasigrožėjome miesto ir gamtos panorama.

Stovyklos kulminacija tapo pažintis su Stelmužės ąžuolu – seniausiu Lietuvos medžiu. Simboliškai po ąžuolu buvo paskelbti stovyklos rezultatai, apdovanoti daugiausiai akmenukų į „gerų darbų“ maišelius surinkę stovyklautojai bei paskelbta stovyklos pabaiga…

Grįždami namo užsukome prie Sartų ežero esančio apžvalgos bokšto, kurio aukštis siekia 33 metrus. Ne visi išdrįso priimti šį iššūkį ir užlipti į pačią bokšto viršūnę pučiant stipriam vėjui.

Stovykla pasibaigė, o emocijos, prisiminimai ir patirtys vienokia, ar kitokia išraiška liko kiekvieno stovyklautojo širdyje. Atsisveikinome su linkėjimais sugrįžti kitąmet… Už visas patirtis ir už tai, kad stovyklos programa sėkmingai įgyvendinta, dėkojame šias veiklas finansavusioms Kelmės ir Radviliškio savivaldybėms, kurios kiekvienais metais nelieka abejingos, rodos, apčiuopiamo pelno nenešantiems projektams. Tai pati geriausia investicija į ateitį, į jaunų žmonių sąmoningumo bei pilietiškumo ugdymą. Tariame didelį ačiū visų stovyklautojų vardu!

Tytuvėnų RPD vyr. specialistė-ekologė Deima Pranckūnienė