Vaikų mitybos įpročiai kelia nerimą

2014 metais Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro atlikto mokinių gyvensenos tyrimo rezultatai verčia sunerimti. Tik kas antras moksleivis į mokyklą ateina papusryčiavęs, dešimtadalis kasdien užkandžiauja traškučiais, greitu maistu, o vaisius ir daržoves, kurios yra itin svarbios augančiam organizmui, valgo atitinkamai tik du iš penkių moksleivių. Specialistai pastebi, kad panaši situacija yra susiklosčiusi visoje Lietuvoje.

Vaikai į mokyklą ateina tuščiu skrandžiu

Sveikatos ir mitybos specialistus neramina, kad net penktadalis tyrime dalyvavusių Radviliškio raj. moksleivių ryte nevalgo visai. Su tyrimo rezultatais susipažinusi Aldona Blyžienė, daugiau nei 300 švietimo įstaigų maistą gaminančios VšĮ „Kretingos maistas“ mitybos skyriaus vadovė, perspėjo, kad nevalgymas ryte kelia grėsmę vaiko sveikatai.

„Vaikams būtina valgyti pusryčius, po nakties kūnui reikia gauti lengvai pasisavinamos energijos. Moksleivis, į mokyklą išėjęs nieko nevalgęs, tikriausiai nesulauks pietų pertraukos ir nubėgs nusipirkti nesveikų užkandžių ar saldėsių. Alkanas moksleivis taip pat yra mažiau atsparus ligoms. Pusryčiai turi sudaryti ketvirtadalį visos paros maisto normos“, – pasakojo A. Blyžienė.

Jai pritaria ir Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Justina Koriznaitė. Pasak jos, pusryčių valgymas gali lemti geresnius mokymosi rezultatus.

„Moksleiviai, kurie valgo pusryčius, gali ilgiau ir geriau sutelkti dėmesį, yra sveikesni už tuos, kurie pirmą kartą pavalgo prieš pietus ar per pietus. Su rytiniu maistu jie gauna daugiau vitaminų ir mineralų, yra ištvermingesni, stipresni. Kadangi protinė veikla reikalauja daug energijos, nepusryčiavusiam vaikui mokykloje nesiseka, jis jaučiasi pavargęs“, – pasakojo J. Koriznaitė.

Nenoriai valgo vaisius ir daržoves

Nors mokyklose vaikams nuo pirmos klasės yra pasakojama, kad sveikos mitybos pagrindą sudaro vaisiai ir daržovės, kiekvieną dieną vaisius ir daržoves valgo tik apie du penktadaliai moksleivių. Pasaulinė sveikatos organizacija kasdien rekomenduoja suvalgyti ne mažiau kaip 400-500 gramų vaisių ir daržovių.

Pasak VšĮ „Kretingos mistas“ specialistės A. Blyžienės, nemokamą maitinimą gaunantiems mokiniams vaisiai ir daržovės yra įprasta valgiaraščio dalis. O maistą perkantiems moksleiviams yra sudarytos sąlygos mokyklos valgykloje įsigyti vaisių ar daržovių salotų.

„Tiesa, pietaudamas mokykloje moksleivis gauna tik dalį dienos maisto raciono. Vaisius ir daržoves moksleiviai taip pat turėtų valgyti pusryčių ir vakarienės metu. Būtų puiku, jei kiekvieno moksleivio namuose nuolatos būtų vaisių krepšelis, iš kurio jie galėtų užkandžiauti“, – galimą problemos sprendimą nurodė „Kretingos maisto“ mitybos ekspertė.

Radviliškio raj. visuomenės sveikatos biuro vadovė perspėja, kad iš vaisių ir daržovių gaunamų maistinių medžiagų trūkumas, nesubalansuota mityba, gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Greitas maistas – kas dešimto moksleivio pasirinkimas

Moksleivių sveikatai kenkia ne tik vaisių ir daržovių atsisakymas, bet ir piktnaudžiavimas nesveiku maistu. Beveik dešimtadalis tyrime dalyvavusių moksleivių pripažįsta, kad traškučius, greitą maistą ir kitus nesveikus užkandžius, prisotintus druskos, valgo kasdien.

„Traškučių, greito maisto valgymas sudirgina skrandį. Valgant tokį maistą ir išgėrus saldžių gėrimų, jautresnį skrandį turinčiam vaikui gali prasidėti skausmai ir sukilti rūgštingumas. Mokyklose draudžiama prekiauti nesveiku maistu, pagal reikalavimus, mokyklų valgyklų tiekiamame maiste negali būti daugiau nei 1 gramo druskos 100 gramų produkto. Deja, tokie reikalavimai negalioja parduotuvių ir kioskelių savininkams, šalia mokyklų prekiaujantiems vaikų sveikatai kenksmingu maistu“, – sakė A. Blyžienė.

J. Koriznaitė perspėja, kad užkandžiavimas traškučiais, greitu maistu yra laikomas žalingu sveikatai. „Neracionali mityba kenkia paauglio sveikatai, stabdo vystymąsi ir augimą, vėlina lytinį brendimą, mažina organizmo atsparumą, silpnina atmintį bei gebėjimus“, – nesveiko maisto žalą vardijo Sveikatos biuro direktorė.

Būtina vaikams rodyti pavyzdį namuose

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad sveikos mitybos taisyklių mažiausiai laikosi vyresniųjų klasių moksleiviai. Jie rečiau pusryčiauja, valgo daugiau nesveiko maisto.

Radviliškio raj. visuomenės sveikatos biuro direktorė svarsto, kad blogus paauglių mitybos įpročius gali lemti žinių apie sveiką mitybą ir lėtines ligas trūkumas bei noras jaustis savarankiškam, pačiam nuspręsti, ką valgyti.

Pasak „Kretingos maisto“ mitybos specialistės, sveikos mitybos įpročius vaikams turi suformuoti tėvai namuose, rodydami gerą pavyzdį ir pasakodami vaikams apie pusryčių, daržovių, vaisių ir subalansuotos mitybos svarbą.

„Šiandien visi skuba, lekia. Nei tėvai, nei vaikai nebenori skirti dėmesio tam, ką valgo. Reta šeima maistą ruošia naudodami tausojančius maisto ruošimo būdus, vengia druskos, riebaus maisto. Jei mokiniai kas rytą suvalgytų tinkamus pusryčius, namuose valgytų pagal sveikos mitybos taisykles paruoštą maistą, jų savijauta ir sveikata žymiai pagerėtų“, – pasakojo A. Blyžienė.