Šiaulių medikų siuntinėta moteris pagalbos sulaukė tik Radviliškyje
Aušra LAURINKIENĖ
„Esu labai laiminga, kad Radviliškio rajone dirba tokie žmonės. Niekada net nepagalvojau, kad norėsiu tarti padėkos žodžius ne savo Šiaulių miesto, o Radviliškio rajono medikams“, – šiandien šypsodamasi sako šiaulietė Rasa Radzevičienė.
Į susitikimą su „Radviliškio naujienomis“ su sutvarstyta ranka atskubėjusi moteris pasakoja, kad Šiauliuose siuntinėta nuo durų prie durų ir niekaip nesulaukusi taip reikalingos operacijos Radviliškio ligoninėje ji buvo sutikta išskėstomis rankomis, o svarbiausia, – pagalba buvo suteikta nedelsiant.
Sausgyslės plyšo autobuse
„Lyg šiandien pamenu tą nelaimingą kovo 5-ąją. Važiavau 1-uoju Šiaulių miesto maršrutiniu autobusu, kai jam staigiai truktelėjus žymėjau talonėlį ir pečiu atsitrenkiau į komposterį. Pajutau nežmonišką skausmą. Dar įlipo kolegė, o aš nebegalėjau net kalbėti. Atrodė, lyg ir nieko baisaus, pakentėsiu. Tačiau jau kitą dieną prireikė apsilankymo ligoninėje. Paaiškėjo, kad man plyšo dvi sausgyslės ir reikalinga operacija. Deja, čia ir prasidėjo košmaras. Apie Šiaulių medikus, su kuriais teko susidurti, negaliu pasakyti nieko gero. Aš nesuprantu, kas jiems nutikę. Jie man pasirodė lyg apsivalgę, mieguisti, o gal laukiantys, kol kas ką įdės į kišenę?“ – savo įspūdžiais dalijasi R. Radzevičienė.
Moters teigimu, per du nedarbingumo mėnesius Šiaulių medikai taip ir nesugebėjo jai suteikti reikalingos pagalbos: „Su šeimos gydytoju pakalbėjome, kad laukti nebegalime. Kai priėjo mano eilė pas Šiaulių traumatologą, registratūroje išgirdau, kad artimiausias laikas, kada galėsiu pasirodyti – gegužės 26-ąją. Netekau amo, tad priėmiau šeimos gydytojo pasiūlymą kreiptis į Radviliškio rajono ligoninę“.
Rytojus tinka?
Su šypsena veide moteris šiandien pasakoja buvusi priblokšta malonaus Radviliškio medikų bendravimo: „Nuo pat pirmojo skambučio sulaukiau klausimo: „Kada norėtumėte?“. Pasimečiau, nes nesitikėjau tokio klausimo, o kai pasakė, kad galiu atvykti jau kitą dieną, nušvitau. Taip ir buvo – kitos dienos rytą jau buvau Radviliškyje. Mane nuvedė ir į vieną, ir į kitą kabinetą, o dar po kelių dienų buvo atlikta ir sausgyslių plyšimo operacija. Neurochirurgas Nikolaj Zviagin ir Radviliškio ligoninės ortopedas-traumatologas Evaldas Kascėnas savo darbą atliko nepriekaištingai. Net neturiu žodžių apsakyti, kokia esu dėkinga. Ligoninėje jaučiausi lyg namuose. Visas personalas – nuo gydytojų iki seselių – yra verti pačių geriausių žodžių. Tik jų dėka aš pagaliau jau sveikstu. Manęs dar klausia, ar mokėjau nors centą. Atsakau – tik ne šioje ligoninėje. Čia medikai dirba taip, kaip turėtų dirbti visos šalies gydytojai“.