Rūkymas – didelis pavojus žmogaus sveikatai
Rūkymas − labiausiai pasaulyje paplitusi priklausomybės forma, dažnai įvardijama kaip psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant tabaką. Statistika rodo, kad trečdalis pasaulio žmonių rūko. Lietuvoje kiekvienais metais dėl rūkymo sukeliamų ligų apie 7000 žmonių miršta anksčiau laiko, o rūkantieji gyvena apytiksliai 10 metų trumpiau nei nerūkantieji.
Plačiai žinoma, kad priklausomybę sukelia tabako dūmuose esantis nikotinas, kuris patekęs į žmogaus kūną, stimuliuoja tam tikrus smegenų centrus, atsakingus už malonius pojūčius, ir sutrikdo šių centrų funkcionavimą. Todėl, siekiant išlaikyti optimalią smegenų centrų veiklą, reikia išlaikyti tam tikrą nikotino koncentraciją. Be nikotino tabako dūmuose yra apie 4000 kitų medžiagų, kurios vadinamos dervomis. Iš jų keli šimtai yra kenksmingos sveikatai, o apie 80 yra kancerogeninės ir gali sukelti vėžį. Taip pat, degant tabakui išsiskiria anglies monoksidas (smalkės), kuris, patekęs į organizmą, trukdo hemoglobinui pernešti deguonį, todėl apsunkinamas smegenų ir raumenų darbas, širdis ir plaučiai turi dirbti intensyviau. Nemažiau pavojingas ir pasyvus rūkymas – kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru, nes smilkstančios cigaretės dūmuose yra didesnė vėžį sukeliančių ir kitų sveikatai pavojingų medžiagų koncentracija nei aktyvaus rūkymo metu per cigaretės filtrą į plaučius traukiamuose dūmuose. Dažnai kvėpuojantys dūmais užterštu oru žmonės rizikuoja sirgti tomis pačiomis rūkymo sukeliamomis ligomis kaip ir rūkantieji.
Dažnai manoma, kad elektroninių cigarečių rūkymas yra palankesnis sveikatai, tačiau mokslininkai tai neigia. Šiose cigaretėse taip pat yra nikotino bei įvairių kitų medžiagų: propilenglikolio, kuris naudojamas kaip antifrizas, švino, nikelio bei kitų kancerogeninių junginių. Ilgalaikių tyrimų, kurie įrodytų elektroninių cigarečių vartojimo pasekmes organizmui, dar nėra atlikta, tačiau trumpalaikiai tyrimai parodė, kad elektronines cigaretes rūkantieji patiria tokius pačius sveikatos sutrikimus kaip įprastinius tabako gaminius rūkantys asmenys.
Neigiama rūkymo įtaka sveikatai neabejojama. Rūkymas sukelia daugybę sveikatos problemų – reikšmingai padidina daugelio rūšių vėžio (pvz., 8 iš 10 plaučių vėžio atvejų yra sukelti rūkymo), širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymo tikimybę. Rūkantieji nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 5 kartus dažniau nei nerūkantieji, nes rūkymas padidina širdies smūgio tikimybę nuo 200 iki 400 proc. išsivystymo tikimybę. Rūkymas padidina negimdinio nėštumo, persileidimo, negyvagimių arba apsigimimų tikimybę, sukelia lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, lėtinių ligų paūmėjimus, silpnina imunitetą, todėl dažniau sergama įvairiomis infekcinėmis ligomis. Taip pat gali sumažėti tiek vyrų, tiek moterų vaisingumas, sutrinka reprodukcinės sistemos veikla, ima gesti dantys, net pražilstama greičiau. Didelė dalis rūkymo sukeliamų mirčių yra lėtos ir skausmingos. Ypač nuo aktyvaus ir pasyvaus rūkymo reikia saugoti vaikus bei paauglius, nes pastariesiems tabako dūmai yra pavojingiausi, kadangi organizmas dar tik formuojasi.
Kadangi rūkymas yra labai kenksmingas sveikatai, mesti rūkyti naudinga visais atvejais, nepriklausomai nuo amžiaus ar kitų savybių, nes gaunama įvairiapusės naudos. Metus rūkyti reikšmingai pagerėja kiekvieno žmogaus sveikatos būklė: susinormalizuoja kraujospūdis, pulsas, deguonies kiekis organizme, po paros organizme nelieka nikotino. Ilgainiui apsivalo plaučiai, pagerėja skonio, kvapo pojūčiai, odos būklė, palengvėja kvėpavimas, sumažėja rizika patirti infarktą, susirgti plaučių vėžiu, mažiau sergama kvėpavimo takų infekcijomis. Be to, galima sutaupyti maždaug 1 905 eurus per metus, jei surūkomas vienas pakelis per dieną. Teigiama, jog būtų galima išvengti 30 proc. visų vėžio atvejų, jei žmonės pasirinktų sveiką gyvenimo būdą – vengtų žalingų įpročių (nerūkytų, nevartotų alkoholio), sveikai maitintųsi ir būtų pakankamai fiziškai aktyvūs. Taigi, rūkyti neapsimoka – finansų ir ypatingai sveikatos atžvilgiu.
Radviliškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija