Pasaulinė savižudybių prevencijos diena
Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į didelį savižudybių skaičių ir ieškoti išeičių užkiršti tam kelią.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, pasaulyje kasmet nusižudo apie 800 tūkst. žmonių. Tai reiškia, jog viena savižudybė įvyksta kas 40 sekundžių. Tikėtina, kad per metus iš gyvenimo pasitraukti bando dar bent 25 kartus daugiau asmenų. Kiekviena savižudybė paliečia dar bent 6 artimus žmones. Lietuva – viena iš šalių, kurioje savižudybės skaičius itin didelis. Daugelyje Europos šalių savižudybės yra pagrindinė 15-24 metų asmenų mirčių priežasčių. Savižudybių rodiklis šioje amžiaus grupėje didesnis yra tarp vyrų nei tarp moterų. Savižala dažniausiai būdinga vyresnio amžiaus paaugliams, tai antra pagrindinė vyresnių paauglių mergaičių mirčių priežastis.
4 iš 10 darbuotojų tiki, kad prabilus apie psichologines problemas darbe, bus atleisti. Tai klaidinga nuostata. Žmonės privalo išdrįsti papasakoti apie savo jausmus, nes yra matomi, girdimi ir mylimi. Įvairūs tyrimai rodo, kad net 75 proc. savižudžių apie ketinimą nusižudyti prasitaria šeimos nariams ar draugams, tad labai svarbu laiku išklausyti artimą žmogų ir tinkamai padėti jam išspręsti problemas. Visi šie faktai ir statistika kelia susirūpinimą. Suprantant problemos svarbumą psichikos sveikata yra vienas iš svarbiausių 2019 metų visuomenės sveikatos priežiūros prioritetų.
3 mitai apie savižudybes, kuriais žmonės vis dar tiki (psichologo P. Skruibio komentarai).
1. Mitas: nusižudyti gali tik psichikos sutrikimų turintys asmenys.
Psichikos sutrikimai, pvz., depresija, yra labai svarbus savižudybių rizikos veiksnys. Tačiau negalima teigti, kad nusižudo tik psichikos sutrikimų turintys žmonės. Dirbant su nusižudžiusiųjų artimaisiais dažnai girdima, kad iš gyvenimo pasitraukęs žmogus atrodė laimingas, buvo kompanijos siela ir stengėsi visus sunkumus įveikti pats, be kitų pagalbos. Tačiau nepriimdamas liūdesio ar kitų sunkių jausmų, galiausiai žmogus nebežino, kaip susitvarkyti su emociniais sunkumais, kai jų susikaupia ypač daug.
2. Mitas: niekas nepadės žmogui, kuris bandė nusižudyti arba galvoja apie tai.
Visuomenėje vyrauja nuostata, jog žmogui, kuris galvoja apie savižudybę arba yra bandęs pakelti prieš save ranką, jau negalima niekuo padėti. Taip manyti – klaidinga. Specialistai teigia, jog svarbu suvokti, kad sprendimas nusižudyti yra procesas, iki kurio pabaigos žmogus dažniausiai nebūna galutinai nusprendęs nusižudyti. Taigi, kol žmogus gyvas – tol pagalbai yra laiko.
3. Mitas: žmonės nusižudo be įspėjimo.
Asmenys, kurie susiduria su emociniais sunkumais, dažniausiai vienaip ar kitaip praneša apie norą nusižudyti. Tiesa, jog būna ir atvejų, kai žmonės nusižudo neįspėję arba apie savo ketinimus užsiminę tik vienam artimajam. Tačiau dažniausiai tų žinučių aplinkai yra – tai gali būti tiesioginiai ar netiesioginiai ženklai, kuriuos pastebėti ir suprasti nėra taip lengva. Pirmiausia reikia atkreipti į žmogaus kalbą ir pasisakymus. Vieni gali pasisakyti tiesiai: „Aš nusižudysiu“, o kiti netiesiogiai svarsto apie tam tikrų daiktų atsisakymą, nes neva, jam jų nebeprireiks. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į žmogaus elgesio pakitimus, nes kai kurie žmonės, pavyzdžiui, skuba pabaigti tam tikrus darbus.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija