Neleisk erkėms sugadinti tavo gyvenimo – pasiskiepyk!

Kiekvienais metais atėjus vasarai ypač daug laiko praleidžiame gamtoje, iškylose ar mylimuose soduose, o tai labai patinka erkėms. Vasara – tobulas erkių aktyvaus gyvavimo metas. Jos gyvybingos išlieka iki lapkričio mėnesio. Savo aukos dažniausiai tyko ant žolės, tik pajutusios grobį užropoja ir kojų kabliukais stipriai įsikimba į odą – tai trunka vos akimirką. Ropodama žmogaus kūnu erkė ieško minkštos vietos odoje, kur gausu kraujagyslių ir lengviau įsisiurbti bei maitintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet suserga apie 3 tūkst. žmonių. Mūsų šalyje šiomis ligomis susergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse, todėl visiems rekomenduojama pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.

Dvi pagrindinės erkių platinamos ligos – Laimo liga, kurią sukelia bakterijos, ir erkinis encefalitas (EE), kurio sukėlėjas yra virusas. Didžiausia rizika užsikrėsti Laimo liga, kai erkė išbūna įsisiurbusi 48 valandas, todėl svarbu ją greitai aptikti ir pašalinti. Erkinio encefalito virusas žmogui perduodamas iškart įkandus erkei, todėl efektyviausia apsauga nuo šios ligos – vakcina.

LAIMO LIGA

Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema, atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1–4 savaitėms po įsisiurbimo, bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi.
Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas.

Antroji ligos stadija – tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šios stadijos metu gali išsivystyti antrinių odos pažeidimo simptomų, tačiau dažniausi neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens – kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje.

Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai.

Laimo liga gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

ERKINIS ENCEFALITAS

Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė. Pirmosios ligos fazės požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas. Po pirmosios EE stadijos eina ,,tariamo pasveikimo“ periodas, kuris trunka 1–33 dienas, dažniausiai 5–8 dienas. Antrosios ligos fazės, kuri išsivysto 20–30 proc. užkrėstų asmenų, metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje. Mirštamumas nuo EE siekia 0,5 – 4 proc.

Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, rečiau – paralyžius.

Vakcina nuo erkinio encefalito yra mokama, tačiau ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja kur kas daugiau. Skiepo sezoniškumo nėra ir pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima ištisus metus. Tačiau specialistai rekomenduoja vakcinaciją pradėti žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol erkės nėra aktyvios. Žmogus tampa visiškai apsaugotas praėjus 2–3 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo. Efektyviai apsaugai palaikyti skiepą nuo erkinio encefalito reikia atnaujinti kas 3–5 metus.

PROFILAKTIKA

Vakcinacija
Veiksmingiausia EE profilaktikos priemonė – skiepai. EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta.

Erkių gausą mažinančios priemonės

• Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami.

• Graužikų populiacijos reguliavimas (deratizacija).

Individualios apsaugos priemonės

• Būnant gamtoje ir grįžus namo būtina apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes reikia sunaikinti.

• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.

• Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.

• Vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Įsisiurbusią erkę reikia mechaniškai ištraukti. Prieš traukiant jos nereikia nei tepti, nei sūdyti, nei kaip nors kitaip apdoroti. Reikia suimti kuo plonesniu pincetu kiek įmanoma arčiau odos. Erkę reikia nesukinėjant traukti į viršų. Nesvarbu, kaip tvirtai erkė įsikibusi, ją vis tiek reikia traukti lauk. Jokiu būdu negalima to daryti suėmus pirštais ar kaip nors sukiojant, nes visą jos turinį kartu su užkratu sušvirkšite sau į kraujotaką. Po erkės ištraukimo kurį laiką stebėkite organizmo reakciją, o atsiradus tam tikriems simptomams – kreipkitės į gydymo įstaigą.

Neleisk sau sužinoti, ką reiškia sirgti erkiniu encefalitu, – pasiskiepyk!

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija