Ir per karantiną negalima pamiršti skiepų
Nors antrą mėnesį gyvenant karantino sąlygomis kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos laikinai neteikiamos, specialistai atkreipia dėmesį, kad planiniams skiepams šis draudimas negalioja. Gyventojai raginami jokiu būdu neatsisakyti vakcinacijos, kuri ateityje leistų išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkio.
Planinių skiepų svarbą sudėtingu pandemijos metu akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai ragina įsiklausyti į medikų balsą ir primena, kad planiniai skiepai vykdomi ir karantino metu. Tačiau jiems atlikti turi būti paskiriamas atskiras laikas (diena, valandos) ir atskiros patalpos, užtikrinant, kad nesusieitų pacientų, atvykstančių planinių skiepijimų, ir kitų lankytojų srautai.
Vaikų skiepijimas – ypatingas sveikatos apsaugos darbotvarkės klausimas, todėl kasmet vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skiriama Nacionalinei imunoprofilaktikos programai finansuoti. Vien pernai šiam tikslui buvo skirta 12,3 mln. eurų arba net tris kartus daugiau nei 2014 metais (3,76 mln. eurų).
Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad Lietuvoje vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Mokėti už šiuos skiepus nereikia – už juos sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Vaikus nemokamai galima paskiepyti nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso, Haemophilus influenzae, meningokokinės ir rotavirusinės infekcijų vakcinomis. Iš viso – nuo 14 infekcinių ligų.
Pavyzdžiui, į profilaktinių skiepų kalendorių įtraukus kompensuojamus skiepus nuo rotavirusinės infekcijos, daugiau nei per metus buvo paskiepyta 28 tūkst. vaikų. Be to, ženkliai – net 24 proc. – sumažėjo kasmet dėl šios infekcijos į ligoninę guldomų ligonių skaičius.
Tuo metu rizikos grupėms priskiriami suaugusieji, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos.
Nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis (onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, ir kt.), nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.
Pneumokoko vakcina skiepijami žmonės, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, kurį įsakymu yra patvirtinęs sveikatos apsaugos ministras. Tai, pavyzdžiui, gali būti žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis, širdies nepakankamumu ir kt.
Taip pat suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo stabligės ir difterijos. Pasak specialistų, revakcinacija (ankstesnio skiepijimo sustiprinimas) nuo šių ligų rekomenduojama kartą per 5–10 metų.
Prireikus suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo pasiutligės – įkandus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs situaciją, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą.
Pagal VLK informaciją parengė Jonas MARCINKUS