Žiaurus išpuolis Radviliškyje: niekšai nužudė aviganį ir nulupo jo kailį

Aušra LAURINKIENĖ

Radviliškį sukrėtė žiauri egzekucija – Radviliškio sodų bendrijoje, Zuikių gatvėje, kraupiai susidorota su niekam pavojaus nekėlusiu keturkoju. Rugsėjo 29-ąją prie būdos pririšto augintinio pasigedusi jo šeimininkė Danutė Lisauskienė šiandien vos tramdo ašaras: „Nesuvokiu, kam galėjo užkliūti? Kam pjauti šunį ir dar nudirti kailį? Negaliu net būti sode – man per sunku…“

Prie ūkinio pastato moteris sako negalinti net priartėti – čia tvyro aitrus kvapas, prie jau tuščios Barto būdos ir ant greta esančio ūkinio pastato matomos aiškios kraujo dėmės.

„Suėstas jūsų šuo“

Savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ D. Lisauskienė pasakoja apie egzekuciją sužinojusi iš pareigūnų: „Buvau darbe ir sulaukiau policijos pranešimo, kad mano sodas apvogtas. Plaukai pasišiaušė ir atvažiavau metusi visus darbus. Kai atvykau, pareigūnai paklausė, kur mano šuo. Tuomet ir pamačiau, kad augintinio nėra, o man buvo tiesog pasakyta: „Suėstas jūsų šuo“.

Pakraupusi nuo tokių žodžių moteris sako sunkiai suvokusi jų prasmę. Paaiškėjo, kad kažkas nužudė, nutempė ir žiauriai susidorojo su šuns palaikais. Tik rugsėjo 30-ąją kaimynas, vedžiodamas savo augintį šalia esančioje gatvėje, aptikto nudirtą keturkojo kailį. Kur buvo vilktas šuo, aiškiai nurodo žymės – iš sodo sklypo vinguriuoja tamsus takelis. To, kas liko iš mylimo keturkojo augintinio, penktadienio popietę D. Lisauskienė dar nebuvo mačiusi: „Viena negaliu žiūrėti. Laukiu, kol vyras baigs darbą. Man per baisu“.

Įtaria aplink besisukinėjusį vaikiną

Pusantrų metų Bartą auginusi moteris pasakoja, kad šuo buvo geras sargybinis, tačiau visuomet buvo pririštas, tad praeiviams grėsmės nekėlė. Ir pati keturkojo šeimininkė, ir greta gyvenantys kaimynai spėlioja: gal piktadarius paviliojo sodo ūkiniame pastate auginti paukščiai? Tiesa, jų jau nebebuvo – moteris visus buvo išpjovusi.

„Augintinis čia būdavo per vasarą, saugojo naminius paukščius. Visas vištas buvau išpjovusi. Kažkada mūsų namelis buvo apiplėštas – pavogtas radiocentras, dujų balionas, tačiau šįkart nepaliesta niekas. Viskas savo vietose, tik šuniuko nebėra“, – ašaras braukia moteris.

Paklausta, ar įtaria, kas galėjo taip žiauriai susidoroti su augintiniu, D. Lisauskienė atskleidžia: „Vyras pasakojo, kad netoliese vis sukinėjosi vienas vaikinas. Kažkada šuo buvo nusitraukęs, tuomet tas vaikinas pyko ir sakė, kad jei dar kartą taip bus, – kvies policiją. Vėliau vyras sakė, kad jis vis erzindavo priėjęs tą šunį. Įtarimo šėšėlis lyg ir kristų ant jo, tačiau kas taip pasielgė iš tiesų, – nežinia. Negaliu pasakyti, kas nutiko. Mums niekas negrasino, su visais sutariame. Niekada neturėjome jokių problemų“.

Moteris sako, kad artimiausiu metu tikrai nepirks jokio keturkojo – Barto būda stovės tuščia: „Baisu man ir pirkti. Mes čia juk negyvename, tik atvažiuojame“.

Šuo net necyptelėjo

Toje pačioje Zuikių gatvėje gyvenantys kaimynai sako pastebėję, kad aplink vis sukiojasi moteris ir vyras, renkantys gelžgalius. Spėlioja, kad gal jie taip pasielgė su keturkoju. „Gal norėjo vištas pavogti ar ką. Gal nežinojo, kad jau išpjautos, gal mėsos reikėjo. Jos dieną išeidavo į aptvarą. Gal pirma susidorojo su šunimi, o vėliau paukščių ieškojo, tačiau neberado. Čia prieš metus vienas šuo buvo nunuodytas, o vėliau – ir kitas. Vagysčių irgi pasitaiko, o tas šuo nepuolė, geras buvo. Jis – kaip vilkšunis, tačiau negrynakraujis. Gal mišrūnas koks. Mylėjo visi kaimynai, eidavo pašerti“, – pasakoja kaimynė Danutė.

Paklausti, ar naktį negirdėjo šuns lojimo ar cypimo, kaimynai stebisi negirdėję absoliučiai jokio triukšmo. „Tikriausiai peilį staiga po kaklu pakišo, kad keturkojis nespėjo nė cyptelėti“, – svarsto kaimynės Danutės vyras.

Nelaimės akivaizdoje kaimynai sako nenorėję eiti žiūrėti kraupaus vaizdo, tad tik iš pasakojimų girdėjo, kad šuniui nudyrė kailį.

Ar pirštinę pametė egzekutoriai?

Policijos pareigūnai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Su šunimi netoliese vaikštinėjusi kaimynė Rita pasakoja, kad apie tai, jog kažkas žiauriai susidorojo su Lisauskų augintiniu, sužinojusi iš dukters: „Ji paskambino, sako, ar girdėjai. Negaliu patikėti.. Mačiau, kad pareigūnai važiavo, kad vaikinas su uniforma ir šunimi vaikščiojo, tačiau, kad dėl tokios priežasties – sunku net patikėti. Pati kasdien čia vaikštau, va, dukters šunį vedžioju. Žiūrėkite, va, mėtosi pirštinė. Vakar ji buvo su raudonomis dėmėmis, šiandien jau apsinešusi žemėmis. Gal egzekutoriai pametė? O gal ir medžiotojai numetė. Negali žinoti, būčiau žinojusi apie tai, kad Lisauskų šunį kažkas nužudė, būčiau parodžiusi ir pareigūnams“, – rodydama netoliese arimuose besimėtančią pirštinę pasakoja moteris.