Sidabraviškiai paminėjo Lietuvos pašto dieną

Lapkričio 15 dieną Sidabravo bibliotekoje paminėta Lietuvos pašto diena. Proginėje popietėje dalyvavo buvę pašto darbuotojai.

Renginio pradžioje vyr. bibliotekininkė Jūratė Kurandienė apžvelgė Lietuvos pašto istoriją, svarbą šiandieniniame mūsų gyvenime.

Prisiminimais pasidalijo Nijolė Gaučienė, 25-erius metus dirbusi Sidabravo pašto viršininke. Ji papasakojo, kad kolektyve buvo 4 laiškininkai, kad paštas turėjo aptarnauti nemažą teritoriją, o darbo sąlygos buvo nelengvos: visa dokumentacija pildyta rankomis, gyventojai užsisakydavo daug spaudos leidinių, reikėdavo iš parduotuvių priimti inkasuotus pinigus, išmokėti pensijas ir t. t.

Anot jos, ypač sunku būdavo, kai, užpildžius mirties telegramos pranešimą, gautą iš Radviliškio telegrafo, reikėdavo įteikti žmogui pagal adresą. Tačiau darbas pašte jai buvo gyvenimo būdas, darbovietę pakeitė tik dėl kitaip susiklosčiusių aplinkybių.

Laiškininkė Vilma Navickienė, pašte dirbusi 15 metų, taip pat sakėsi, kad tas darbas jai labai patiko, kad buvo ne tik žinių nešėja, bet ir žmonių išklausytoja, savajame pašto krepšyje be spaudos ir laiškų visada nešiodavo vaistų, maisto prekių – viso to, ko žmonės prašydavo nupirkti ir laukdavo. O viską išnešiodavo pėsčiomis.

Regina Grybova pasidalijo savo tėčio Bronislovo Šimkevičiaus prisiminimais, kaip, pasikinkęs arkliuką į vežimą su „drabinomis“, jis iš Šeduvos pašto į Sidabravą pristatydavo pašto maišus. Vyro mama Stanislava Grybova taip pat arkliuku vežiodavo paštą.

Jūratė Kurandienė irgi buvo Sidabravo pašto viršininkė. Ji prisiminė, kaip persikėlusi gyventi į Sidabravo miestelį pradėjo dirbti pašte, kaip tai jai padėjo susipažinti su miestelio žmonėmis.

Vėliau Sidabravo pašto skyrius, kaip ir daugelis kitų Lietuvoje, buvo uždarytas.

Į popietę Sidabravo kultūros vyresnioji specialistė Daiva Staškūnienė atsinešė Dalios Teišerskytės knygą-voką „Meilės laiškai“. Popietės dalyviai ten rado 32 meilės laiškus ir sužinojo, kad juos galima rašyti ne tik ant popieriaus, bet ir ant smėlio, dulkėto veidrodžio, rasoto stiklo, sniego, ant užuolaidos, ant receptinio lapelio, ant vandens…. O paklausus, kam šią minutę kas norėtų parašyti laišką, visi susimąstė…

Renginyje dalyvavo Sidabravo bendruomenės pirmininkė Vaiva Kaklauskienė. Ji pasidžiaugė atvykusiomis buvusiomis pašto darbuotojomis, papasakojusiomis daug įdomaus apie savo darbą, ir įteikė atminimo dovanėles.

Po to aplankytos Sidabravo miestelio kapinės. Prie Anapilin išėjusių pašto darbuotojų Vitalijos Bložienės, Genovaitės Sirutavičienės ir Bronislovo Šimkevičiaus uždegtos atminimo žvakelės, mirusieji pagerbti tylos minute.

Pabūta ir pas Adelę Petraitienę, gyvenančią Sidabravo miestelyje. Ji, laiškininke dirbusi 11 metų, šiemet šventė savo 90-metį. Ilgametė pasveikinta su švente, jai įteikta simbolinė dovanėlė.

Renginys, vykęs prof. Vlado Žuko memorialiniame kambaryje, padėjo giliau suprasti, kad nuolat kintančioje aplinkoje pašto paslaugos suteikia galimybę užmegzti ir palaikyti taip reikalingus ryšius tarp žmonių.

Viešosios bibliotekos informacija 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE