Sidabrave – susitikimas su buvusiais tremtiniais ir jų artimaisiais

Gedulo ir vilties dieną, kurią Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai, į Sidabravo kultūros namus bibliotekininkė kartu su kultūros namų specialistėmis pakvietė 5–7 klasių moksleivius susitikti su buvusiais tremtiniais: Alfonsa Šukiene, Natalija Staškūniene ir jų broliu Vladu Plikūnu.

Su moksleiviais kalbėjosi vyriausioji sesuo Alfonsa, tada tebuvusi vos 11 metų mergaitė. Emilija, Vladas ir Natalija buvo dar mažesni. Visi jie gyveno Krasnojarsko srities Partizansko rajone.

Motina sirgo, tėvas kentėjo Vorkutoje, o vaikais rūpintis reikėjo. Alfonsa Plikūnaitė-Šukienė pasakojo, kad jai teko daug vargti, kęsti šaltį, badą ir sunkiai dirbti. Kai įsigijo karvę, šeimos gyvenimas šiek tiek palengvėjo. Kadangi mama sunkiai sirgo, vyriausiai dukrai tekdavo melžti karvę, parūpinti šieno. Mama nebesulaukė tos dienos, kai galės grįžti gimtinėn. Žvarbią gruodžio naktį, prieš Kalėdas, ji mirė.

Vaikai buvo išskirstyti po įvairias prieglaudas. Alfonsa pasakojo, kad prieglaudoje gyventi pasidarė lengviau, kai leido tvarkyti izoliatorių. Svarbiausia – galėjo mokytis. Ne kartą buvo giriama už tai, kad sugebėjo gerai dirbti ir puikiai mokytis.

Pasisakė ir brolis Vladas Plikūnas. Kadangi buvo dar mažas, prisimena tik gyvenimą prieglaudoje, žaidimus su vietiniais vaikais, kaip pasidarę meškeres gaudydavo žuvį, o vėliau išmoko ją išsikepti.

Žaislų nebuvo, tai jų žaidimas buvo imtynės. Išmoko rusų kalbą, o 1953 metais grįžo į Lietuvą. Seserys ir brolis vėl buvo gimtinėje, deja, našlaičiai. Teko glaustis prie giminaičių, vėliau ieškotis darbo. Motinos palaikus pavyko parsivežti į Lietuvą, o tėvo kapo nesurado, todėl žmogus liko toli, šiaurės sniegynuose.

Į popietę buvo pakviesta Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro Sidabravo padalinio bendrosios praktikos slaugytoja Stanislava Breivienė. Beveik visa jos šeima buvo ištremta: tėtis – politinis kalinys, mama, dėdė, senelis. Sidabravo bibliotekininkė Jūratė Kurandienė – taip pat buvusio tremtinio dukra. Jos pasidalijo mirusių artimųjų prisiminimais.

Tądien prie Sidabravo miestelio paminklo žuvusiems atminti buvo uždegtos žvakelės, mirusieji pagerbti tylos minute. Vėliau buvę tremtiniai aplankė Sidabravo muziejų ir biblioteką.

Vaivos Kaklauskienės, Viešosios bibliotekos informacija ir nuotr.