Beinoravoje pagerbta 90-ies metų jubiliatė

Kiekvienas mūsų kampelis turi kuo pasidžiaugti – ir garbinga istorija, ir gamtos grožiu, ir prasmingais darbais, tačiau didžiausias turtas yra to krašto žmonės. Beinoravos krašto bendruomenė didžiuojasi, gerbia savo krašto žmones, čia gimusius, augusius, kūrusius savo gyvenimo namus, dirbusius savo tėviškės gerovei ir ateičiai. Šis sausis garbingu, maloniu 90-mečio jubiliejumi apdovanojo beinoraviškės Genovaitės Gegnerienės gyvenimą.

Genovaitės tėviškė – senasis Taukuočių kaimas, netoli Sibičių. Jos tėveliai buvo ūkininkai, nors ir neturėjo daug žemės. Atėjus lemtingoms nepriklausomos Lietuvos kūrimo dienoms, tėvas Mykolas Kriščiūnas išėjo savanoriu ginti valstybės ir laisvės. Grįžęs iš kovų gavo žemės sklypą prie Labos, bet tai buvo visiškai nederlinga, krūmais apėjusi, pelkėta vieta ir šeima neišgalėjo jos dirbti, liko tėviškėje.

Genovaitė nuo mažų dienų dirbo visus ūkio darbus. Ji lankė pradinę Kundrėnų mokyklą, buvo Angelaičių draugijos narė. Baigusi 4 skyrius mokytis toliau neturėjo galimybių, liko prie ūkio darbų. Prasidėjo ir karo sunkumai, baisybės. Jos brolis Antanas buvo paimtas į rusų kariuomenę, tačiau nenorėdamas tarnauti sovietų pusėje pabėgo ir slapstėsi tėviškėje. Genovaitė patyrė baimės ir rūpesčių, padėdama bėgliui. Naktimis nešė maistą, o dienomis ne kartą vadinamasis garnizonas varinėjo įrėmę šautuvą į nugarą po sodybą, darydami kratą.

Teko išgyventi ir pokario kovų siaubą, kai su tėvu dirbdama miške išgirdo smarkius šūvius, o parbėgusi namo rado peršautus langus, kareivius po partizanų ir enkavedistų susišaudymo Deveikos sodyboje. Karo, pokario metai buvo nelengvi. Genovaitė verpė, audė prie menkos žibalinės, kojines mezgė prie lango mėnesienoje, avėjo naginėles, vilkėjo drobiniais ar milinukais. Giliai į širdį įsigėręs Genovaitei linų auginimas, šiame krašte linų mūka vadintas – kaip raudavo, plūkdavo, mindavo…

Genovaitė ir šiandien su meile rodo savo austas staltieses, lovatieses, rankšluosčius iš lietuviško lino su šilko ar medvilnės ataudais.

Įsitvirtinant kolūkinei santvarkai Genovaitė buvo pirmoji kolūkio „Kelias į komunizmą“ melžėja, ji prižiūrėjo 14 karvių.

1957 metais ištekėjo už šeduviškio Antano Gegnerio, kurio laukė grįžtančio po 4-erių metų karinės tarnybos aviacijos dalinyje. 1960–70 metais per melioracijos vajų jų šeima įsikūrė Beinoravos tarybinio ūkio gyvenvietėje.

Genovaitė ilgus metus dirbo lauko darbininke, šiandien sunku patikėti, kad moterys rankomis bėrė trąšas, krovė šieną, šiaudus, rinko akmenis, valydavo runkelius, kasė bulves ir dainuodavo. Čia Genovaitei pritaria ir vyras – tikrai dainuodavo. Gegneriai išaugino dukrą ir sūnų darbščiais, teisingais žmonėmis. Džiaugiasi anūkais.

Minėdami garbingus jubiliejus – Antanas pasitinka 88-ąjį gimtadienį – šie žmones yra verti pagarbos ir pasveikinimo. Juos be galo maloniai pradžiugino rajono mero Antano Čepononio, seniūno Vidmanto Blužo, bendruomenės pirmininko Jono Vilčiausko apsilankymas, šilti palinkėjimai, rūpesčio ir dėmesio dovana.

Visa Beinoravos kaimo bendruomenė prisideda prie šių sveikinimų, linkėdama viltingų, šviesių, ilgų, kupinų sveikatos ir ramybės metų.

Beinoravos kaimo bendruomenės informacija