Šilumos kaina – vėl pigaus politikavimo pinklėse

Jonas MARCINKUS

Kiekvieną rudenį per Lietuvą nuvilnija pasipiktinimo banga dėl beprotiškai brangaus šildymo, nepažabojamo šilumos gamintojų ir tiekėjų apetito, kažkur pradingstančių milijonų ir apiplėšinėjamų gyventojų. Ne išimtis – ir šis ruduo: Radviliškyje vėl sukasi tas pats gerai pažįstamas kaltinimais į visas puses tykštantis gandų verpetas.

Kuo pagrįstos kalbos apie beprotiškai išaugusią šilumos kainą, kas ją nustato, kokia našta šį šildymo sezoną užguls centralizuoto šildymo paslauga besinaudojančius radviliškiečius bei rajono gyventojus? Į šiuos ir kitus klausimus atsakė bendrovės „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis.

– Viešumoje vis pasigirsta kalbų, kad visoje Lietuvoje ženkliai atpigs šildymas, o per rekordiškai pigų sezoną radviliškiečiai taps nemalonia išimtimi ir mokės gerokai daugiau. Kuo pagrįstos tokios šnekos? – paklausėme „Radviliškio šilumos“ vadovo.
– Šios kalbos mums jokia naujiena, nes istorija kartojasi kasmet. Kodėl jos skleidžiamos, man būtų sunku pasakyti. Man labiausiai patinka faktų kalba, todėl į kiekvieną klausimą galiu atsakyti tikrais skaičiais. Jie nemeluoja.
Kalbamės spalį, todėl palyginkime šilumos energijos kainą šį mėnesį nuo 2012 metų. Būtent tais metais kaina buvo didžiausia – 5,99 ct/kWh. 2016 ir 2019 metų spalį kaina buvo pati mažiausia – 4,84 ct/kWh. Va, jums atsakymas apie smarkiai išaugusias kainas.
Žinoma, kainos svyruoja, bet taip nutinka ne dėl mūsų užgaidų ar norų. Mes patys negalime nusistatyti šilumos energijos kainos, jos negali nustatyti ir Radviliškio rajono taryba.
– Kas tada nustato kainą?
– Šilumos tiekėjams kainos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas. Šilumos kainas patvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), seniau vadinta Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Šilumos tiekėjas gali tik pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą metodiką ir pastabas paruošti šilumos kainos projektą. Bet jį dar kartą persvarsto ir perskaičiuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos specialistai ir patys nustato konkrečią kainą, kurią per 30 dienų privalo patvirtinti konkrečios savivaldybės taryba.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba netgi tikrina ir savivaldybių patvirtintas kainas. Jei aptinkamas koks netikslumas ar klaidelė, nurodoma jas ištaisyti, be to, vienašališkai patvirtinama laikina šilumos kaina, kad nebūtų skriaudžiamas vartotojas.

Šie faktai rodo, kad kainą nustato ne šilumos tiekimo įmonė, ne savivaldybės politikai, o Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ekspertai.
– Bet jūsų išdėstytai tvarkai prieštarauja faktai: redakcijos duomenimis, „Radviliškio šiluma“ buvo priversta grąžinti permokas vartotojams.
– Taip, tiek mes, tiek kiti šilumos tiekėjai privalėjome sugrąžinti vartotojams permokas. Tai yra tikras faktas. Bet kur kas iškalbingesnis faktas yra tas, kad mes ne savo noru prašėme gyventojų mokėti daugiau. Taip nutiko, nes dabartinės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ekspertai kažkodėl kelerius metus neperskaičiavo kainos, o tik vėliau susizgribo.
Todėl nuo 2017 metų vasario tam tikra dalimi buvo sumažinta šilumos kaina – taip buvo kompensuojamos permokos gyventojams. Tai tęsėsi nuo 2017 metų vasario iki 2019 metų kovo, todėl žmonėms atrodė, kad šiluma atpigo. Bet iš tiesų jie mokėjo 0,54-0,82 ct/kWh mažiau tik dėl grąžinamų permokų.
Dabar gyventojai mato tikrą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą kainą, be kompensacijų. Kaip ir sakiau, ji yra mažiausia nuo 2012 metų.
– Peržvelgus Lietuvos šilumos tiekėjų kainyną, „Radviliškio šilumos“ įmonės negalėtume pavadinti lydere…
– Nėra sąžininga lyginti didžiąsias ir mažąsias šilumos tiekimo įmones, nes ir „Radviliškio naujienų“ niekas nelygina su nacionaliniais dienraščiais.
Šilumos tiekėjai yra skirstomi į grupes ir pogrupius pagal pagaminamos šilumos kiekį ir naudojamą kurą. „Radviliškio šilumos“ įmonė yra ketvirtoje grupėje kartu su kitais nuo 25 iki 50 tūkstančių MWh per metus šilumos energijos parduodančiais tiekėjais. Ir pagal kainą tarp jų mes esame vieni iš lyderių.
Tas kainų skirtumas – labai mažas ir jis iš esmės susidaro dėl perkamo kuro kainos. Esame skaičiavę tų skaičių po kablelio įtaką vartotojų gaunamoms sąskaitoms. Vieno nedidelio buto šildymo kaštai skyrėsi apie 9 eurais. Pažymėsiu, kad ne per mėnesį, o per visą šildymo sezoną!
– Gal esate pasitvirtinę labai didelę pelno maržą?
– Mūsų pelningumas yra menkas, dirbame susiveržę diržus, nes pelningumą irgi reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Nepaisant to, nuolat vykdome projektus, kad mažėtų šilumos nuostoliai trasose, kad turimos 7 katilinės dirbtų efektyviausiu režimu.
– Ką esate padarę, kad šilumos kaina būtų dar mažesnė?
– Per pastaruosius 7-erius metus įmonė yra investavusi labai daug. Vien investicijos su ES parama siekia beveik 5,6 milijono eurų.
Investavome ne tik į šildymo katilus, bet ir į trasas, kad sumažintume technologinius nuostolius. Pavyzdžiui, 2012 metais mes pagaminome 64,2 tūkstančio MWh energijos, o šilumos perdavimo nuostoliai siekė 11,18 tūkstančio MWh. 2018 metais šilumos energijos pagaminome 60,8 tūkstančio MWh, o praradimai sumažėjo iki 8,27 tūkstančio MWh.
Tokį progresą pasiekėme rekonstravę beveik visas trasas – esame atnaujinę didžiąją dalį iš daugiau kaip 24 kilometrų vamzdynų. Atnaujinti liko tik apie 3-4 kilometrus vamzdynų ir tai planuojame padaryti ateityje. 2020 metais planuojame modernizuoti bei į žemę suleisti ir visus greta pagrindinio kelio einančius magistralinius vamzdynus.
– Ką daryti gyventojams, kad mažėtų šildymo kaštai?
– Žmonėms pirmiausia reikia nepasiduoti provokacijoms ir netikėti skleidžiamais gandais. Nepasitenkinimą dėl neva didelės šildymo kainos sukeliantys veikėjai paprasčiausiu keliu siekia pigaus populiarumo. Gyventojai galėtų pasiimti 2012 metų sąskaitas ir tiesiog palyginti, kiek jie tada mokėjo už perkamą šilumą. Kažin, ar daug paslaugų išliko per tiek metų tame pačiame kainų lygyje.
Kad mažėtų kaštai šildymui, efektyviausia priemonė – susitvarkyti namus, kad mažėtų suvartojamos šilumos kiekis. Mes palyginome grupę tokių pačių butų, ir sąskaitos už šilumą tarp jų skyrėsi net 3,6 karto! Gyventojams pirmiausiai reikia labiau rūpintis savo namu. Nebūtina renovuoti viso pastato, nes dažnai panašų efektą galima pasiekti ir sutvarkius rūsio, butų langus, duris, apšiltinus stogą, gerai subalansavus namo šildymo sistemą. Žinoma, toks namas estetika ir komfortu neprilygs renovuotam, bet nebebus kiauras ir šilumos suvartos žymiai mažiau.
Faktai ir skaičiai

„Radviliškio šiluma“ turi 7 katilines Radviliškio mieste, Linkaičiuose, Šeduvoje, Raudondvaryje ir Aukštelkuose.

• Bendrovė kogeneracinėse jėgainėse pasigamina 65 procentus elektros energijos, kurią sunaudoja šilumai gaminti ir perduoti.

• Prie centralizuotos šilumos energijos tinklų prijungti 191 gyvenamieji namai ir 81 pastatas, priklausantis verslo įmonėms, biudžetinėms įstaigoms.

• Iš viso bendrovė turi 5233 vartotojus.

• Gyventojams tiekiama 73 procentai pagamintos šilumos energijos.

Tuščiu politikavimu patogu nuslėpti problemas

Antanas Čepononis, Radviliškio rajono meras:
– Sumaištį dėl neva per didelės šilumos kainos kelti bandoma ne pirmą kartą. Mes reaguojame į šiuos signalus, perskaičiuojame, bet paaiškėja, kad keltas triukšmas viso labo tėra tuščias politikavimas.
Faktai rodo, kad gamybos kaštai nedidėja, mūsų įmonės veikla tampa vis efektyvesnė. Nėra gražu manipuliuoti šilumos kainomis, nuslepiant pagrindinį faktą apie gyventojams grąžintas permokas. Toks elgesys rodo, kad tuščiai politikuojantys veikėjai nuvertina mūsų krašto žmones ir laiko juos viskuo aklai tikinčiais beraščiais.
Populistai bando lyginti „Radviliškio šilumą“ su didmiesčių bendrovėmis, bet tai tėra žaidimas. Maža įmonė nėra pajėgi konkuruoti su dešimtimis kartų daugiau vartotojų turinčiais miestais. Sau lygių grupėje mūsų šilumos gamintojas yra vienas iš lyderių, ir tai mus džiugina.

Jau 10 metų siūlau, kad reikėtų galutinai apsispręsti, kas turi prisiimti visą atsakomybę dėl šilumos kainos: arba viską prisiima kainą nustatantys, o atsakomybę savivaldai suverčiantys Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ekspertai, arba savivalda, bet tada jai turi būti suteikta teisė pačiai nustatyti šilumos kainas.

Bet niekas to net nenori girdėti, nes lengva kelti gyventojų nepasitenkinimą ir taip užmaskuoti kur kas didesnes politines ar neūkiškumo problemas.