Archeologiniai žvalgymai vyko „apsiginklavus“ metalo ieškikliais.

Archeologai bandė išgliaudyti istorijos paslaptis

Jonas MARCINKUS

Praėję 2019-ieji metai Radviliškio kraštui buvo išskirtiniai ne tik dėl Lietuvos pergalės prieš bermontininkus šimtmečio sukakties, kuri buvo iškilmingai paminėta Radviliškyje. Tylų ir kruopštų darbą praėjusiais metais mūsų rajone dirbo ir archeologai, kurių atradimai galėjo pakeisti kai kuriuos šiandien žinomus istorinius faktus ar išsklaidyti kai kurias legendas.

Keletą mėnesių plušėję archeologai ne juokais tikrino versiją, kad Saulės mūšis galėjo vykti visai ne prie Šiaulių, o netoli Radviliškio, be to, buvo bandoma nustatyti tikslią vietą, kurioje bermontininkų armija lemtingame mūšyje susikovė su Lietuvos kariuomene. Ką pavyko rasti?

Vyko daug nematomo darbo

Praėjusiais metais Lietuvai minint Lietuvos kariuomenės pergalės mūšyje su bermontininkais 100-metį, Radviliškio rajone organizuota daug įvairių edukacijų, ekskursijų, konferencijų, paskaitų, interaktyvių pamokų, pasodinta ąžuoliukų prie pasakojimais apipinto malūno, menančio šį pergalingą mūšį. Apie šią istorinę sukaktį kalbėta mokyklose ir bibliotekose.

Radviliškyje buvo suorganizuotas įspūdingas renginių ciklas: iškilminga karių rikiuotė, eisena, karinės technikos paroda, interaktyvi karo istorijos klubo „Grenadierius“ pamoka visuomenei apie 1919 metais prie Radviliškio vykusius mūšius, istorikų pakaitos, ansamblio „Lietuva“ koncertas – visa tai buvo matoma, apčiuopiama.

Tačiau buvo atlikta ir daug tylaus bei kruopštaus darbo, kuris didžiajai gyventojų daliai liko nematomas – tai mūsų rajone vykę archeologiniai tyrinėjimai. Nors ir nekyla abejonių, kad bermontininkai buvo sutriuškinti netoli Radviliškio, tačiau tiksli mūšio vieta iki šiol tebėra apipinta legendomis ir paslaptimis. Pasitelkę savo patirtį, žinias ir specialią aparatūrą mokslininkai buvo pasiruošę ne tik surasti tikrąją mūšio vietą, bet ir išsklaidyti kai kuriuos kitus istorinius mitus.

Atliko tris skirtingus tyrimus

„Praėjusiais metais minėjome Lietuvos kariuomenės pergalės mūšyje su bermontininkais 100-metį. Toks jubiliejus – tai puiki proga patikslinti istorinius faktus vykdant archeologinius tyrimus vietose, susijusiose su šia istorine pergale“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.

Anot J. Margaitienės, archeologiniams tyrimams vykdyti iš Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto buvo skirti 5 tūkstančiai eurų. Už šią sumą patyrę archeologai ir jų pagalbininkai pernai Radviliškio rajone atliko net tris skirtingus archeologinius tyrimus.

Tyrimų metu buvo ne tik mėginama surasti tikslią Lietuvos kariuomenės mūšio su bermontininkais vietą, bet ir patikrinti žinomo istoriko iškeltą hipotezę, kad garsusis Saulės mūšis vyko visai ne prie Šiaulių miesto ir ne Joniškio rajone, kuriame yra pradėtas statyti šio mūšio memorialas, bet Radviliškio rajone, į pietvakarius nuo Radviliškio miesto, tarp Daugėlaičių ir Karčemų.

Saulės mūšio pėdsakų neaptiko

Spalio 19 dieną archeologiniai žvalgymai vyko ties Radviliškio malūnu, esančiu Vaidulių kaime, kuris yra laikomas mūšio prieš bermontininkais simboliu. Malūno aplinkoje rasta kulkų ir kovinių šovinių gilzių, bombų skeveldrų, tačiau ne tiek daug, kad būtų galima kalbėti apie itin dideles kautynes.

Spalio 20-ąją tyrinėjimai vyko Jaugėlų kaimo laukuose, kuriuose buvo ieškoma Saulės mūšio pėdsakų, tačiau jų rasti nepavyko. Aptikti radiniai rodo, šiose vietose vyko nemaži susišaudymai su bermontininkais, palikę nemažai pėdsakų (gilzių, kulkų), ypač pačiame kaime.

Abi dienas kartu su metalo ieškiklių naudotojų klubo nariais archeologinius tyrimus vykdė ir stebėjo archeologijos istorikas, docentas daktaras Gintautas Zabiela ir istorikas, daktaras Tomas Baranauskas.

Dviejų dienų archeologinių tyrimų metu buvo rasta ir užregistruota apie 300 įvairių radinių, keletas XVII amžiaus monetų. Suprantama, visus surinktus radinius, šaudmenis dar reikės ištirti, atskirti juos nuo galimų Antrojo pasaulinio karo ir kitų laikų liekanų.

Ilguočių kaimo kalvelėje liko neįmintų paslapčių

Lapkričio 24–26 dienomis žvalgomieji archeologiniai tyrimai vyko Radviliškio rajono Ilguočių kaime. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas Vytautas Simelis atkreipė dėmesį į kapelius, esančius ant Ilguočių kaimo kalvelės.

Archeologai siekė nustatyti Ilguočių kaimo kapinių kalvelės pobūdį iki joje įrengiant kapines bei nustatyti šios vietos panaudojimo operacijoje prieš bermontininkus galimybę, taip pat bandyta patikrinti informaciją, kad ant kalvelės matosi tik dalis paminklo, o visas jis slypi po žeme.

Ilguočių kapinių viršuje, šalia akmeninio obelisko, buvo iškasta ir ištirta 5×5 metrų dydžio perkasa. Rasti aštuonių žmonių kaulai, kryželis. Aptikti kapai, kurie nesant archeologinės vertės nebuvo judinti, tik užfiksuoti ir užkasti. Preliminarius antropologinius tyrimus vietoje atliko Vilniaus universiteto medicinos fakulteto bioarcheologė Rūta Brindzaitė.

Kartu buvo vykdomi kapinių paviršiaus žvalgymai metalo detektoriumi, buvo tikimasi aptikti Lietuvos kariuomenės mūšio su bermontininkais pėdsakus.

Iškasus perkasą prie paminklo nustatyta, kad paminklas pastatytas ant pamatų, sudėtų iš akmenų, todėl versija, kad paminklas pastatytas nuo žemės paviršiaus, o ne ant kalvelės, nepasitvirtino. Liko neįminta mįslė, ką reiškia užrašas paminkle „1917/Karis/M“. Taip pat nebuvo rasta Radviliškio kautynių pėdsakų. Archeologinius tyrimus vykdė archeologijos istorikas, docentas, daktaras G. Zabiela.

Ilguočių kaimo senosios kapinės seniau nebuvo tyrinėtos, todėl atlikti tyrimai leis labiau susipažinti su Radviliškio rajono istorija.

Kasinėjimai dažnai padeda išsiaiškinti tikrąją situaciją

Pasak Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjo Vytauto Simelio, tokie istoriniai tyrinėjimai yra labai svarbūs norint surinkti duomenis apie menamas ar tikras vietas, kuriose vyko mūšiai. Radiniai, nors ir negausūs, gali liudyti apie vieną ar kitą galbūt net lemiamą posūkį kovoje.

„Būna, kad vietos, apie kurias pasakoja mūšyje dalyvavę kariai ar liudininkai, nėra tos, kurios minimos istoriniuose dokumentuose. Būna ir atvirkščiai. Tokie kasinėjimai dažnai padeda išsiaiškinti tikrąją situaciją“, – sakė V. Simelis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE