SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.
Šiandien yra: 2020-06-06, Šeštadienis, 21:20:11 Radviliškio krašto naujienų portalas
RSS
Pagrindinis Žmonės Kaip močiutė tapo savo anūkės mama?

Kaip močiutė tapo savo anūkės mama?

  • Kaip močiutė tapo savo anūkės mama?

    Palonų miestelio gyventoja Rita Briedienė prie širdies glaudžia dukrele tapusią anūkę.

  • Palonų miestelio gyventoja Rita Briedienė prie širdies glaudžia dukrele tapusią anūkę.

    Septynmetė Miglė žino, kad kažkur yra mama Sandra, tačiau mergaitei ji - visiškai svetimas žmogus.

  • Palonų miestelio gyventoja Rita Briedienė prie širdies glaudžia dukrele tapusią anūkę.

    Nuo 2009 metų globėjų Briedžių šeimoje gyvenantys brolis ir sesuo čia atrado tikrą laimę.

  • Palonų miestelio gyventoja Rita Briedienė prie širdies glaudžia dukrele tapusią anūkę.

    Briedžiai tikina, kad Miglė ir Leonardas jiems tiesiog neleidžia pasenti. Autorės nuotr.

Aušra LAURINKIENĖ

Tu man - ne močiutė. Tu mano mama“, - apsivijusi kaklą Palonų miestelio gyventojai Ritai Briedienei sako septynmetė Miglė. Meiliai anūkės galvą glostanti moteris šypteli - nuo tos akimirkos, kai vos metukų mergytė ir jos brolis Leonardas tapo jos globotiniais, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.

Gyvenimą nudažo įvairiausiomis spalvomis

Rita ir Romas Briedžiai, į gyvenimą išleidę tris suaugusius vaikus, namuose šiuo metu kasdien klausosi dar trijų vaikų krykštavimo. Gyvenimą įvairiausiomis spalvomis nudažo trylikametis jų sūnus Augustinas bei globotiniai: dešimtmetis Leonardas bei trejais metais jaunesnė Miglė.

Pradėdama pasakoti istoriją, kaip šie vaikai tapo jos globotiniais, Rita kiek jaudinasi: „Vis sakau, kad šiuos vaikus man Dievulis atsiuntė. Sūnus draugavo su mergina, kuri jau augino sūnų. Tai - Leonardas. Vėliau jiedu susilaukė mergytės - tai ir yra mano anūkėlė Miglė. Kai vieną dieną jie susipyko ir išsiskyrė, jų mama išvyko uždarbiauti į Angliją, o man paliko vaikus prižiūrėti. Kaip išvyko 2009 metais, taip ir nebegrįžo... Vaikai liko pas mane... Dabar Miglė man - tikra dukra, jos brolis Leonardas, su kuriuo nesieja jokie kraujo ryšiai - sūnus. O mūsų sūnui Augustinui jiedu - tikri brolis ir sesutė“.

Vyro Romo palaikymą nuolat jaučianti moteris neslepia, kad bijojusi tapti globėja: „Tačiau vaikų atiduoti į vaikų globos namus negalėjome. Juk jie pas mus - nuo pat mažens. Nors Augustinas yra paklausęs, kam to reikėjo, paaiškinome, kad kitaip pasielgti tiesiog negalima. Šiandien mūsų sūnus tokių klausimų nebeužduoda. Jie visi trys gyvena draugiškai ir taikiai“.

Jaučia svetimą kaltę

Namuose, kaip sako pati R. Briedienė, nieko netrūksta: „Nors teisminės išlaidos, bylinėjantis su berniuko tėvu, kuris nori jį atsiimti, „kirto per kišenę“, siekiame atsistoti ant kojų. Planuojame Miglei įrengti atskirą kambarį. Mums labai padeda vyro darbovietė. Ir teisinės pagalbos sulaukėme, ir vaikams tvenkinį iškasė, ir malkų atvežę yra. Kitų pagalbos neprašome. Patys juk pasirinkome tokį kelią. Kiek turime - tiek ir užtenka. Planuojame ir kanalizaciją, ir vandenį įsivesti. Kol kas - tik tokios problemos“.

Paklausta, ką reiškia auginti ne savo vaikus, moteris tikina - tai niekuo nesiskiria nuo savų vaikų auginimo: „Gal kiek daugiau tuos vaikus pamyluoji ir palepini, nes jauti lyg ir kaltę. Nors ne aš juos palikau, jie neturi tikros mamos šilumos. Dėl to sulaukdavau ir sūnaus priekaištų... Laimė, šiandien jie vienas už kitą stoja mūru“.

Globėja tapusi Palonų miestelio gyventoja baiminasi tik vieno: „Tėvas nori pasiimti berniuką. Kol kas to neleido teismas, o jis neketina nuleisti rankų. Tačiau vaikams namai yra čia. Kartą, kai tėvas atvyko aplankyti Leonardo, vaikas verkdamas man sakė nenorintis su juo niekur važiuoti. Aš jo ir nestumiu... Jei berniukui čia yra geriau - kodėl aš turiu stumti į biologinio tėvo, kuris jo neaugino, glėbį? Kartais pagalvoju, ar leis likimas užauginti visus kartu, ar nebus atimtas Leonardas... Juk ir Miglė, ir jos brolis mus vadina tėvais. Čia yra jų šeima. Vaikas labai daug blaškytas ir mėtytas gyvenimo. Jis puikiai prisimena jį metusią mamą. Miglė jos nepamena, tik suvokia, kad yra kažkur mama Sandra, kuri, jei pasiseka, pasirodo kartą per metus... Mergaitė net nenori girdėti, kad aš esu jos močiutė. Su ašaromis ginčijasi ir sako, kad aš - jos mama. Aš nesispyrioju. Jie - mano vaikai, už kuriuos galiu ir galvą padėti, jei reikėtų“.

Puikūs mokiniai

Šiandien visi trys - ir Briedžių tikras sūnus, ir abu globotiniai - mokosi Sidabravo gimnazijoje. R. Briedienė džiaugiasi, kad iš pedagogų nesulaukia jokių pastabų: „Gal išleisime ir į rimtus mokslus. Džiaugiasi mokytojai, kad abu labai stropūs ir atidūs, nekelia jokių konfliktų. Smagu ir didžiuojuosi, kad per tėvų susirinkimą išgirstu vien gerus žodžius“.

Tiesa, ne visas kelias klotas rožėmis - globotinis Leonardas, augantis visiškai svetimų žmonių namuose, išgyveno ir labai sunkių psichologinių momentų: „Vaikas vos nesusirgo depresija... Kai atsirado tėvas, prireikė ir psichologo pagalbos, lankėme užsiėmimus, gėrėme vaistus. Tuomet jis buvo atitolęs ir nuo mokslų. Laimė, šiandien viskas jau gerai“.

Nėra laiko sirgti

Tiems, kurie svarsto tapti globėjais, R. Briedienė sako norinti pasakyti tik viena – nebijokite: „Bijoti galima tik nepasitikėjimo savo jėgomis. Ir man kilo tokių dvejonių, tačiau, atsiradus vaikui, atsiranda ir visa kita. Tie vaikai man suteikia jaunystę. Negaliu vadinti savęs sena, nes jie grąžina energiją. Jei žaidžia tinklinį - ir aš žaidžiu. Ir ant batuto mane užsitempia vasarą. Su jais lieki jaunas... Neturiu laiko net sirgti. Esame laimingi, kad mūsų namuose atsirado šie vaikai. Kai kilo pavojus, kad Leonardą galėjo atimti, vyras net pajuokavo - jei reikės, atversime namų duris ir vaikui iš globos įstaigos. Tuščia nebus“.

Padėkime užaugti likimo nuskriaustiems vaikams

Artėjant didžiosioms metų šventėms kiekvienam iš mūsų derėtų pagalvoti apie tuos, kuriems gyvenimas yra negailestingas. Radviliškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius kviečia padėti be tėvų gyvenantiems vaikams ir auginti beglobius vaikus savo namuose.

Pasiryžę tapti globėjais turėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareikšti tokį norą. Tuomet asmenys bus įvertinti, ar yra tinkami tapti globėjais, lankys kursus. Po socialinių darbuotojų įvertinimo jie galės rašyti prašymą ir į savo namus priimti likimo nuskriaustus vaikus.

Anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Augulio, svarbiausia – žmogaus kompetencija: „Pagrindinis kriterijus, ar žmogus yra tinkamas tapti globėju. Gyvenimo sąlygos turi būti tinkamos ir žaidimui, ir gyvenimui, tačiau tai nėra lemiamas faktorius. Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi saugus ir artimas toje šeimoje, kurioje gyvena“.

Septynmetė Miglė žino, kad kažkur yra mama Sandra, tačiau mergaitei ji - visiškai svetimas žmogus.
Nuo 2009 metų globėjų Briedžių šeimoje gyvenantys brolis ir sesuo čia atrado tikrą laimę.
Briedžiai tikina, kad Miglė ir Leonardas jiems tiesiog neleidžia pasenti. Autorės nuotr.
Komentarus prašome rašyti etiškai, už jų turinį portalo administratorius neatsako.

Susijusios naujienos

Su rizikos grupės šeimomis Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre dirba...
Fotografė ir filmų operatorė Kristina Sereikaitė – tikra radviliškietė, šiuo metu gyvenanti...
Garbaus amžiaus radviliškietis Jonas Česnulevičius nepaliauja stebinti - balandžio pradžioje j...
Aštuoni sūnus ir mylintis vyras - didžiausias Radviliškio rajono Daugėlaičių kaimo gyventojos...
Nėštumas, motinystė ir vaikų auginimas – temos, subūrusios draugėn penkias Radviliškio mama...
Savęs menininku nelaikantis radviliškietis dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos ...
Bene populiariausias ir neabejotinai šmaikščiausias šalies hidrometeorologas Naglis Šulija tvir...
Mus pasiekė neįprastas pagalbos šauksmas. Į „Radviliškio naujienų“ redakciją kreipėsi 29...
Tarpukario laikais buvusių garsių ūkininkų Janušauskų sodyba stovi Paežerių kaime, netoli pa...
Rugpjūčio 10 dieną, eidamas šešiasdešimtuosius metus, mirė Eugenijus Kantauskas, Radviliškio...
Mieli Šeduvos gimnazijos mokytojai, nuoširdžiai sveikiname Jus rudens lapų nubarstytais takais s...
Linkėjimai ir nuoširdžiausia padėka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radvi...
Žinantis, ko nori, žingeidus ir šeimyniškas – būtent taip save apibūdina jaunatvišku entuzi...
Rajono gyventojai pastebėjo, kad Radviliškio rajono mero pavaduotojas Kazimieras Augulis jau kurį...
Šeduviai Ramūnas ir Karolina Radzišauskai, auginantys penkerių metų sūnų, net nedvejodami pri...
Artėjančios šventės Jelenos ir Augustino Mitkų namuose bus kupinos skardaus vaikų juoko ir ši...
Didžiausios metų šventės visuomet asocijuojasi su virtuvėse besisukiojančiomis šeimininkėmis...
Jau beveik dveji metai, kaip du Šiaulių apskrities policijos pareigūnai įgijo dviejų Radvilišk...
Kai nurimsta Kalėdinis šurmulys ir atkeliauja ilgai laukti Naujieji, daugelis pasiryžta metų pra...
Radviliškio Šeimos labdaros ir paramos fondas gerų žmonių dėka, supratimu, geranoriškumu ir a...
Petras Algirdas Venslovas gimė 1929 metais kovo 6 dieną Kaune. 1936 metais įstojo į Kauno miesto...
Šiaulių apskrities televizijos jau septintą kartą organizuotus metų moters rinkimus „Moteris ...
Penki namuose krykštaujantys vaikai ir mylintis vyras - didžiausias Radviliškio rajono Džiugoni...
„Yra laikas, skirtas darbuotis kartu su kolegomis, ir yra laikas, kada jų darbais gali gėrėtis ...
Balsavimas
  • Jau seniai laikas.
  • Manau, kad karantino iš viso nereikėjo skelbti.
  • Kol yra sergančių, karantino nutraukti negalima.
  • Karantiną šalies valdantieji tęs iki rinkimų, nes tai jiems naudinga.
Šiandienos Orai
REKLAMA

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas