Kaip efektyviau valdyti finansus?
Ar pastebėjote, kad pajamas lengviau sukontroliuoti nei išlaidas? Pavyzdžiui, atlyginimą, stipendiją, pašalpą, pensiją ir kt. daugelis gauna kartą per mėnesį, o štai išlaidų patiriame bene kasdien, tad jas ir suskaičiuoti sudėtingiau. Deja, pajamos turi ribas, kitaip nei norai bei poreikiai. Kiekvienam, kuris linkęs kaltinti nežinia kur dingstančius pinigus, norėtume priminti – pinigai įprastai neiškrenta iš kišenių, jų niekas nepavagia, jie nei atsiranda, nei dingsta savaime: kiekvienas pinigus tiek uždirbame, tiek ir išleidžiame patys. Įvairių šalių pinigams skaičiuoti egzistuoja valiutų kursai, valiutos skaičiuoklė, tačiau vargu, ar kokia nors kompiuterio programėlė gali išmokyti tinkamai elgtis su savo finansais.
Pirmiausiai reikia surasti spragas, t. y. kas mus priverčia greičiau ištuštinti piniginę. Labai efektyvu kurį laiką – bent savaitę, o dar geriau – mėnesį – pasekti savo išlaidas, t. y. ant popieriaus ar specialiose programėlėse suvesti visus pirkinius.
Dažnas lietuvis negeba tinkamai suplanuoti savo išlaidų, tad jos viršija pajamas. Tada žmonės griebiasi kreditų, paskolų, tačiau įklimpsta į dar didesnį liūną, nes pajamos nedidėja, o išlaidos įskaitant mokamas palūkanas tampa tik ženklesnės. Neverta ginčytis, nes geriausia išeitis – išmokti gyventi taip, kad nereikėtų skolintis, o jei jau teko kartą kitą paimti greitąjį kreditą – rinktis refinansavimą. Refinansavimas – paslauga, leidžianti pagerinti įsiskolinimo sąlygas ir kelis kreditus sujungti į vieną.
Tie, kurie taip ir neišsikapsto iš skolų liūno, gali oficialiai teisiškai bankrutuoti kaip fiziniai asmenys. Tačiau tam, kad nereikėtų prieiti iki bankroto, finansinis švietimas turėtų būti diegiamas jau nuo mokyklos suolo. Šiandien akivaizdu, kad daugelis apie finansus nežino net minimaliai tiek, kiek turėtų žinoti, todėl priima neteisingus sprendimus ir negeba susitvarkyti su pinigais. Dėl finansinio visuomenės neraštingumo kilo ir 2007 m. pasaulinė finansinė krizė, atnešusi nuostolių daugeliui pasaulinių rinkų. Dėl finansinio neraštingumo žmonės negali efektyviai naudotis finansų paslaugomis, taip pat neraštingumas neleidžia sutaupyti didesnių sumų bei tinkamai jas investuoti, be to, leidžia nesąžiningai disponuoti įvairioms kreditų įstaigoms, bankams, pritaikantiems įvairių keistų sutarčių sąlygų ir visais būdais bandantiems iš klientų gauti kuo daugiau naudos.
Žvelgiant į Lietuvos situaciją, dalis šeimų geba gyventi ne „nuo algos iki algos“ ir dalį pajamų atsideda „juodai dienai“. Tačiau apie pusė šeimų vis dar neplanuoja savo svarbiausiųjų pajamų bei išlaidų, o toks požiūris yra ydingas ir neatneša teigiamų permainų. Įvairių apklausų duomenimis, apie trečdalis lietuvių išleidžia didesnes sumas negu uždirba, o dauguma, netekę darbo, iš turimų santaupų galėtų išgyventi tik apie mėnesį.
Todėl, siekiant efektyvaus finansų valdymo, reikia sekti labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių pavyzdžiu, dalyvauti seminaruose apie efektyvų finansų valdymą ir finansų disciplinas įdiegti ne tik į universitetų, bet ir į mokyklų programas.
Gali būti aktualu: faktoringas.