Jaunuosius kūrėjus į Baisogalą sukvietė „Kūrybos pavasaris“
Nuo 2004 metų Baisogalos Komaro dvare pavasaris sukviečia jaunuosius kūrėjus į tradicinį festivalį „Kūrybos pavasaris“. Iš pradžių tai buvo tik poezijos kūrėjų sambūris, o dabar jame gali dalyvauti įvairių švietimo įstaigų moksleiviai, ieškantys savo kūrybinio braižo, savitos minčių raiškos.
Kūrybinę ugnį tradiciškai įžiebė renginio sumanytoja, buvusi organizatorė mokytoja Regina Vaitkevičienė, kuri Komaro dvaro svečiams pasakoja apie šio dvaro istoriją ir architektūrą, ir dabartinės festivalio organizatorės – Baisogalos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Aušra Krugelienė bei lietuvių kalbos mokytoja Erika Liukienė.
Šiųmečiam festivaliui buvo pateikta net 27 autorių kūryba, kuriai gimti padėjo 10 mokytojų iš Šiaulių rajono Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos, Dirvonėlių mokyklos, Šilalės rajono Aleksandro Stulginskio gimnazijos, Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos, Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos, Radviliškio Vaižganto progimnazijos, Radviliškio rajono Alksniupių pagrindinės mokyklos, Pakalniškių pagrindinės mokyklos ir Baisogalos gimnazijos.
Patys mažiausi šio festivalio dalyviai penktokai, kurių kūryba sužavėjo žodžių žaismu ir aliteracija: Emilijos Dargužaitės „Spalvotas sukutis“, Kristupo Savickio „Lašas lašelis lietaus“, Augusto Rekašiaus „Paršas paršui“, Ivetos Pranculytės „Letkis laukymėje“, Ūlos Ščeponavičiūtės „Melų pasaka“, Martynos Krivickaitės „Keistenybių šalis“.
Skaitėme ir šeštokų kūrybą, kurioje atsiskleidė jaunųjų kūrėjų sumanumas, žaismingumas ir neribota fantazija. Labiausiai išsiskyrė Justinos Bajoraitės „Laiškas Miunhauzenui“, Dominykos Reklytės „Karalienės Midės metamorfozės“.
Kai kurie vyresnieji festivalio dalyviai savo kūryboje stengėsi atskleisti, kaip jaučiasi vilties gyventi netekęs žmogus arba kaip elgiasi tas, kuris apskritai nežino, ko nori iš gyvenimo, parodyti, kaip svarbu yra atrasti save ir išlikti savimi.
Skaitant kūrinius buvo smagu juose atrasti amžinąsias vertybes: meilę, sąžiningumą, pagarbą, draugystę, gyvybės ir gyvenimo svarbą. Visa tai jaunieji kūrėjai įprasmino pasakose, poezijoje, novelėse, miniatiūrose. Ypač norėtųsi išskirti Aistės Kazlauskaitės eilėraštį „Ar girdi?“, Gabijos Švambarytės padavimą „Bubių piliakalnis“, Gabijos Daukintytės noveles „Pinigų skonis“, „Iliuzijų suklaidinta“, Kornelijos Kriaučelytės eilėraštį „Sudužęs veidrodis“, Lino Žalandausko noveles „Klaustrofobija“, „Lietus“, Lukos Rimkūnaitės pasaką „Gerasis milžinas Džo“, Kristinos Veitaitės miniatiūras „Sugrįžę gyvenimai“, „Deja“, Roko Kaveckio „Gyventi, džiaugtis ir kentėti“. Minėti kūriniai vertintojams pasirodė patys geriausi ne tik dėl juose atskleidžiamų gyvenimo tiesų, problemų, vertybių, bet ir dėl pasirinkto žanro ypatybių laikymosi.
Kūrybos pavasario intriga – atsiųstų darbų interpretacija: Baisogalos gimnazijos mokiniai pasirinktinai iliustruoja jaunųjų kūrėjų tekstus, vėliau savo piešinius pristato tekstų autoriams kaip savitą perskaitymo būdą. Jiems talkina gimnazijos dailės mokytoja Aušra Dilnikaitė. Dalis tekstų virsta dainomis, kurioms muziką kuria Baisogalos kultūros namų meno vadovė Neringa Bernadickienė, o atlieka jos vadovaujamas moterų ansamblis.
Ne mažesnė intriga, kas gi iš žinomų kūrėjų, kritikų dalyvaus kūrybos festivalyje. Šiais metais sulaukėme net trijų kūrėjų: Jurgos Tumasonytės – prozininkės, literatūros kritikės, Vainiaus Bako – poeto, literatūros kritiko, redaktoriaus, Ramintos Naujanytės-Bjelle – dainininkės, kompozitorės. Svečiai ne tik dosniai dalijosi savo naujausia kūryba, bet ir nuoširdžiai bendravo su jaunaisiais kūrėjais išsakydami savo santykį su menu.
Be to, baisogaliečiai gimnazistai svečiams dovanojo šokius „Ryto ratuto“ ir „Tango ritmu“ (vadovė J. Kačiukevičienė), skambėjo Just. Marcinkevičiaus „Dienoraščio be datų“ ištrauka, skaitoma meninio skaitymo konkurso laureatės M. Jedinkutės (mokytoja E. Liukienė). Savo įspūdžius renginio svečiai tradiciškai paliko ant festivalio „paukščių“, nutūpusių ant sužydusių medžių šakų ir laukiančių naujų susitikimų.
Birutė Gedžiuvienė