Įsikabinti į gyvenimą jaunuoliams padeda palydimosios globos paslaugos

Jonas MARCINKUS

Kiekvienam jaunam žmogui, žengiančiam į savarankišką gyvenimą, reikalingas suaugusiojo petys ir artimųjų pagalba. O ką daryti tiems, kurie neturi, į ką atsiremti, – pavyzdžiui, gyvena vaikų globos namuose arba socialinę riziką patiriančioje šeimoje, kurioje kasdienis tėvų lėbavimas yra svarbesnis už nuoširdų pokalbį su savo vaiku? Kur dėtis jaunuoliui, kai jam sukanka 18 metų ir vaikų globos namai užveria duris? Kaip kabintis į gyvenimą, jeigu iki šiol jo niekas nemokė nei pasigaminti maisto, nei susitvarkyti buities, nei planuoti pajamas ir išlaidas, o deramo pavyzdžio jis savo gyvenime iš viso nėra matęs?

Ne paslaptis, kad nesulaukę suaugusiojo pagalbos tokie jaunuoliai greitai nueina klystkeliais. Kad tokių liūdnų atvejų būtų kuo mažiau, dabar visoje šalyje vykdomas bandomasis projektas, suteiksiantis realų šansą mažiau galimybių turinčiam jaunuoliui integruotis į visuomenę. Tai palydimosios globos paslaugos, kai suaugęs žmogus tokiam jaunuoliui padeda pasiruošti ir žengti pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius.

Gyvenimas ėmė sparčiai keistis

Vaikų globos namuose užaugusiam vaikui labai nedrąsu pradėti savarankišką gyvenimą. Taip jautėsi ir Radviliškio vaikų globos namuose su broliu užaugusi Milda (vardas pakeistas, – redakcijos pastaba). Tačiau sulaukusi pilnametystės mergina neatsidūrė gatvėje, nes norėjo įgyti virėjos profesiją, todėl įstojo į vieną iš šalies profesinių mokyklų ir apsigyveno bendrabutyje.

Dažnai tokios įstaigos vasarą, pasibaigus mokslo metams, užveria duris, ištuštėja ir jų bendrabučiai, o Milda neturi pas ką grįžti per vasaros atostogas, nes tikrųjų savo tėvų nenori nei prisiminti, nei apie juos kalbėti. Mergina mėgino įsidarbinti, tačiau nesėkmingai, nes be suaugusiojo pagalbos ji nesugebėjo pasiruošti darbo pokalbiams.

Mildai į pagalbą atskubėjo palydimosios globos atvejo vadybininkė Ingrida Volosova, ir nuo tos dienos jaunos merginos gyvenimas ėmė sparčiai keistis. Iš institucinės globos pertvarkos projekto lėšų merginai buvo išnuomotas butas. „Iš pradžių reikėjo visko: ir maisto, ir puodų, ir kitų buities reikmenų, kurie buvo nupirkti už projekto lėšas“, – vardija palydimosios globos atvejo vadybininkė.

Ir dirba, ir mokosi

Pašnekovė neslepia, kad su Milda susitikinėti teko labai dažnai, nes merginai aiškiai trūko ne tik palaikymo ir paramos, bet ir tam tikrų kasdienių įgūdžių.

„Sunkiausia merginai buvo surasti darbą Radviliškyje, nors kartu su ja ėjome pas darbdavius. Pagaliau Šiauliuose Mildai radome darbo – jai pavyko įsidarbinti pakuotoja. Nors dirbti tenka pamainomis, mergina yra labai motyvuota, todėl geba suderinti savo mokslus ir darbo įsipareigojimus“, – pasakoja I. Volosova.

Pradėjusi gauti atlyginimą Milda jau galėjo ne tik pati įsigyti maisto ir būtiniausių prekių, bet ir susimokėti komunalinius mokesčius už jai išnuomotą butą. Čia ir vėl labai pravertė palydimosios globos atvejo vadybininkės pagalba, nes mergina nemokėjo realiai įvertinti turimų pajamų ir planuoti savo išlaidų.

„Džiaugiuosi, kad Milda mokosi, kabinasi į gyvenimą“, – sako I. Volosova ir neabejoja, kad mergina baigs pradėtus mokslus nepaisant sudėtingo pamainomis vykstančio darbo grafiko.

Nenori grįžti į gatvę

Iš viso I. Volosova kuruoja 10 jaunuolių, kuriems teikiamos palydimosios globos paslaugos. Keturi iš jų – Radviliškio rajono gyventojai.

Palydimosios globos atvejo vadybininkė sako, kad jaunuoliai, norintys išmokti gyventi visavertiškai, patys turi stengtis ir būti pakankamai motyvuoti, nes jeigu toks žmogus nustos mokytis ir nenorės dirbti – jam padėti bus neįmanoma.

„Yra buvę tokių atvejų, kai teko nutraukti buto numos sutartis, bet labai mažai. Ir mes žiūrime, kad jaunuoliai gyventų tvarkingai, ir jie patys nenori grįžti į gatvę ar į socialinę riziką patiriančias savo šeimas“, – pastebi specialistė.

Iš blogos aplinkos – į universitetą

Palydimosios globos paslaugas Šiaulių regione teikiančios bendrovės „Projektų įgyvendinimo grupė“ direktorė Kristina Jurjonė sako, jog svarbiausia, kad jaunuoliai, sulaukę pilnametystės, nepatektų į aplinką, kurioje vyrauja žalingi įpročiai, o be specialistų pagalbos jaunuoliams dažnai nebelieka kito pasirinkimo.

Pasak vadovės, labai svarbu jaunuoliams padėti išugdyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, susirasti darbą, nes pirmieji savarankiško gyvenimo žingsniai yra patys pavojingiausi, čia didžiausia rizika suklupti.

„Palydimosios globos atvejo vadybininkai kartu su jaunais žmonėmis eina į savarankišką gyvenimą ir jiems pataria, padeda, motyvuoja. Ypatingas dėmesys skiriamas jaunuolių galimybių ir gebėjimų įvertinimui, motyvuojant mokytis ir įgyti išsilavinimą, siekiant aukštesnės pozicijos darbo rinkoje. Šis projektas apima ne tik vaikų globos namuose užaugusius jaunuolius, bet ir tuos, kurie auga didelių sunkumų patiriančiose šeimose. Teko sutikti nemažai gabių vaikų, kurie anksčiau gyveno netinkamoje aplinkoje, o dabar štai mokosi universitete“, – pastebi K. Jurjonė.

Ateitis – savivaldybių valioje

Paklausta, ar nuomojamų butų savininkai geranoriškai patiki raktus sužinoję, kas bus jų nuomininkai, įmonės vadovė patikina, kad jiems nėra ko nerimauti, nes visą riziką prisiima projekto vykdytojai. „Nereikia bijoti jaunimo, nes mes su juo dirbame. Dar nebuvo problemų“, – užtikrina direktorė.

Anot K. Jurjonės, bandomasis projektas už Europos Sąjungos lėšas bus vykdomas tik vienerius metus – iki kitų metų vasario. Iki to laiko projekto vykdytojai planuoja visoms savivaldybėms pristatyti savo darbo vaisius, o tada jau pačios savivaldybės spręs, ar joms reikia pirkti tokias paslaugas ateityje.

„Jeigu savivaldybės pamatys šių paslaugų naudą, manau, kad arba bus skelbiamas viešasis tokios paslaugos pirkimas, arba savivaldybės šias funkcijas paves vykdyti kažkuriai iš savo įstaigų“, – kalba įmonės vadovė.

Kas yra palydimoji globa?

• Palydimoji globa – tai jaunuoliams teikiama socialinė paslauga, kurią jie gali gauti palikdami vaikų globos namus, rūpintojo ar asocialiai gyvenančios šeimos namus arba jau yra pradėję savarankiškai gyventi, tačiau jiems trūksta socialinių įgūdžių ir finansinio raštingumo, todėl reikalinga suaugusio žmogaus pagalba.

• Paslauga gali būti teikiama 16–24 metų jaunuoliams (taip pat ir turintiems negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių), paliekantiems ar jau palikusiems globos sistemą arba socialinę riziką patiriančią šeimą.

• Palydimosios globos paslaugų pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad visiems mažiau galimybių turintiems minėto amžiaus jaunuoliams būtų prieinama ir suteikiama reikalinga pagalba (įskaitant ir buto nuomą), kuri padeda sėkmingai adaptuotis bendruomenėje ir išmokti gyventi savarankiškai.

• Šiuo metu paslauga išbandoma visuose Lietuvos regionuose.