Į pagrindinę dirbamų laukų arteriją – ES injekcija

Aušra MIKŠIENĖ

Šios savaitės pradžioje Vilniuje viešėję rajono meras Antanas Čepononis ir Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius į Radviliškį sugrįžo su geromis naujienomis – rajoną turėtų pasiekti dalis Lietuvai numatytų Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų, skirtų padengti nuostolius, kuriuos padarė praėjusių metų lietūs ir potvyniai. Iš viso mūsų šaliai numatyta skirti beveik 17 milijonų eurų. Kokia „pyrago riekė“ bus atriekta Radviliškio rajonui, turėtų paaiškėti jau kitą savaitę, kai ministerijoje bus pasirašomos sutartys tarp Žemės ūkio ministerijos ir 52 paramos sulauksiančių šalies savivaldybių.

Išmoka – valstybinio turto priežiūrai

Tiesa, tai nereiškia, kad ši suma bus išdalyta nuostolius patyrusiems ūkininkams. Kaip sako A. Juozapavičius, pagrindinis tikslas – atkurti liūčių pažeistas melioracijos sistemas ir statinius, taikyti prevencines priemones siekianti patobulinti šių statinių funkcionalumą ir padidinti jų pajėgumą atlaikyti panašias nelaimes: „Tai bus daroma išvalant susikaupusias sąnašas grioviuose, atlaisvinant sistemos drenažo žiotis, kurios šiandien yra užneštos dumblu ir neatlieka pagrindinės funkcijos. Svarbu pabrėžti ir tai, kad išmoka yra skirta valstybei priklausančių statinių ir melioracijos sistemos priežiūrai – grioviams, pralaidoms, tiltoms ir didelio diametro rinktuvams“.

Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas sako, kad beveik 17 milijonų eurų suma iš Europos Sąjungos solidarumo fondo – labai džiuginanti, nes ji yra netgi didesnė už tą, kurią Lietuvos melioracijos sistemai su pamario polderiais skyrė pati valstybė: „Valstybei priklausančių melioracijos statinių priežiūrai šiemet skirta 11 milijonų 491 tūkstantis eurų. Iš jų Radviliškiui atiteko 350 tūkstančių eurų“.

Norėta sumenkinti savivaldybių vaidmenį

Tiesa, ir dabar, kai Europos Sąjungos tarybos biudžeto komitetas, atsižvelgdamas į praėjusių metų pabaigoje Lietuvos pateiktą paraišką, pritarė siūlymui skirti Lietuvai 17 milijonų eurų sumą, Žemės ūkio ministerija iš pradžių ketino lėšas skirti tik toms savivaldybėms, kurios buvo paskelbę ekstremalią padėtį.

„Pas mus jos nebuvo. Kodėl? Nes ji buvo paskelbta visos šalies mastu. Nukentėjo ir Radviliškis, ir Panevėžys, ir Varėna, ir kitos savivaldybės. Kam reikalingas sviestas sviestuotas? Mes, savivaldybių atstovai, prašėme pakeisti sprendimą ir į tai buvo atsižvelgta – pirminis mechanizmas pakeistas, tad kiekviena savivaldybė, susijusi su žemės ūkio veikla, sulauks dalies Europos Sąjungos skirtos paramos. Tokių savivaldybių mūsų šalyje – penkiasdešimt dvi. Kitas principinis klausimas, kurį pirmadienį kėlėme ministerijoje, – tai sumenkintas pačių savivaldybių vaidmuo įgyvendinanti šią priemonę“, – pasakoja A. Juozapavičius.

Jo teigimu, norėta, kad savivaldybės tik parinktų objektų sąrašus. Tačiau pagal įstatymus melioracijos įrenginius bei statinius patikėjimo teise valdo, naudoja ir už juos atsako savivaldybių administracijos. „Todėl mes ir kėlėme klausimą, reikalavome, kad būtų duota tai, kas priklauso. Jeigu mes administruojame melioracijos funkciją, naudojame ir patikėjimo teise valdome melioracijos įrenginius bei statinius, leiskite mums ir tvarkytis. Juolab, kad Valstybinis žemės fondas atlieka priežiūros funkciją – kontrolę. Laimė, šis sutarimas su ministerija buvo pasiektas – numatoma, kad paramos gavėjas, kaip institucija, bus Valstybinis žemės fondas, o paramą administruojančios institucijos bus Žemės ūkio funkcijas vykdantys savivaldybių administracijų padaliniai“.

Įrenginių vertė rajone siekia kone 76 milijonus eurų

Ne paslaptis, kad Radviliškio rajonas pagal melioruotus žemės plotus ir griovių ilgį yra viena iš didžiausių savivaldybių šalyje. Vien mūsų rajone yra apie 2000 kilometrų griovių, o apie 92 procentai žemių, tinkančių žemės ūkio veiklai, yra nusausintos drenažu.

Valstybės žemės fondo Melioracijos skyriaus duomenimis, bendra įrenginių balansinė vertė vien Radviliškio rajone siekia kone 76 milijonus eurų. Tai – drenažo tinklas, reguliatoriai, tiltai, pralaidos, lieptai, magistraliniai ir apsauginiai grioviai, pylimai, eksploataciniai keliai, sausinimo ir drėkinimo siurblinės bei kita įranga, kurią būtina tvarkyti laiku. Paskutiniais duomenimis, nusausinta žemė rajone užima daugiau nei 106 tūkstančių hektarų plotą.

„Tai yra didžiulis turtas, kurį reikia prižiūrėti, kad jis veiktų tinkamai. Dar praėjusiais metais kalbėjome, kad laikas jį tvarkyti. Tačiau Valstybės finansinės galimybės yra ribotos ir kurį laiką finansavimas yra nedidinamas, o nuosavybė – dvejopa. Smulkaus diametro sausintuvai ir rinktuvai (iki 120 mm) yra žemės savininkų, o didelio diametro (didesni kaip 120 mm skersmens) – jau valstybės, kaip ir grioviai, tiltai bei pralaidos“, – sako A. Juozapavičius.

Savaime suprantama, didelio mokslo nereikia – jeigu didelio diametro rinktuvai ir grioviai būna apleisti, tai smulkių rinktuvų ir sausintuvų remontas naudos neduos, tad žemės savininkų indėlis ilgalaikės naudos neduoda. Būtent todėl, kaip sako A. Juozapavičius, Lietuvai numatytos Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšos – labai reikalingos. Kadangi Radviliškio rajono savivaldybė pagal melioruotus žemės plotus ir griovių ilgį yra viena iš didžiausių šalyje, tai ir paramos dydis turėtų būti vienas iš didžiausių.

„Lėšos, bent projekte taip numatyta, bus skiriamos atsižvelgiant į kiekvienos savivaldybės nusausintų drenažu žemių plotus, juose esančių melioracijos griovių ilgį ir jų nusidėvėjimo procentą. Tikimės, kad būsime tarp tų, kuriems bus skirtos didesnės sumos, tačiau tai paaiškės tik kitos savaitės pabaigoje, kai iniciatyvinė grupė vėl rinksis Žemės ūkio ministerijoje“, – pasakoja vedėjas.

Pagrindinė dirbamų laukų arterija

Apie tai, kad praėjusių metų stichinės liūtys daugelį žemdirbių privertė susiimti už galvų, „Radviliškio naujienos“ rašė dar tuomet, kai Žemės ūkio ministerija rinko duomenis apie paskendusius žemės plotus ir patirtus nuostolius. Lyg koks pranašas Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas tąkart sakė, kad reikėtų kalbėti ne apie išmokas žemdirbiams, o tinkamą dėmesį melioracijos įrenginiams: „Gal jau daug kas pamiršo, kad mūsų valstybė visame pasaulyje – unikali dėl melioracijos sistemos. Tačiau jai neskiriamas tinkamas dėmesys, o juk būtent melioracijos grioviai – pagrindinė dirbamų laukų arterija“.

Tiesa, būtina paminėti, kad Radviliškio rajono melioracijos situacija dar nėra tokia prasta, nes nuo 2004 metų Radviliškio rajono žemdirbiai kartu su Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistais įgyvendino apie 30 investicinių projektų.

„Iš Europos Sąjungos sulaukėme finansavimo ir esame vieni iš daugiausiai įgyvendinusių šių projektų. Mažiausiai trys ūkininkai, susibūrę į melioracijos sistemų naudotojų asociaciją, galėjo gauti iki milijono litų. Smagu, kad dalis žemdirbių nesnaudė – išvalyta nemažai griovių, suremontuoti seni, prastos būklės melioracijos įrenginiai. Smagu, kad ir dabar sulauksime paramos“, – šypteli A. Juozapavičius.

Terminas – lygiai 18 mėnesių

Nors suma, pasieksianti Radviliškio rajoną, dar neaiški, jau galvojama apie laukiančius iššūkius. Žemės ūkio skyriaus vedėjas pabrėžia, kad delsti nėra kada, nes viena iš pagrindinių sąlygų – savivaldybės darbus turės atlikti lygiai per aštuoniolika mėnesių nuo išmokos gavimo dienos. „Laukia didelis darbas, kadangi aštuoniolika mėnesių – nėra ilgas laikotarpis, o savivaldybės privalės atlikti užsakovo funkcijas darbų projektavimui, projektų ekspertizei ir rangovų parinkimui darbams atlikti. Jeigu darbai bus laiku nebaigti, lėšas teks sugrąžinti į fondą“.

„Radviliškio naujienos“ jau ne kartą rašė apie tai, kad rangovai – didžiausias galvos skausmas. Konkursus laimėjusioms įmonėms vis trūksta žmogiškųjų išteklių, vėluojama atlikti darbus. Kaip sako A. Juozapavičius, tai tinka ne tik kalbant apie gatvių ir kelių remontą: „Didžiausią baimę kelia rangovinių organizacijų gebėjimai. Ir melioracijos srityje yra pastebima ši problema. Todėl labai svarbu sparčiai pasiruošti. Skyriuje šiuo metu dirba už melioracijos sritį atsakingi darbuotojai, jiems reikės atsakingai paplušėti. Nors dar reikės laukti vyriausybės nutarimų, mes nelaukiame. Jau galvojame apie objektus, kuriuos reikės teikti šiai priemonei. Noriu pasakyti, kad lėšos bus kreipiamos į griovių rekonstrukciją su išimtine drenažo rekonstrukcija. Tai reiškia, kad rekonstruojant griovį ir pastebėjus, kad už dešimties metrų yra užsikimšęs drenažas, jį tvarkysime, tačiau toli į laukus nelįsime ir tai paliksime ateičiai. Tvarkysime pačios prasčiausios būklės griovius“.