Gražinos mokyklos pradinukai vaikščiojo Radviliškio praeities ir dabarties takeliais

Spalio 23 dieną Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniai dalyvavo renginyje „Mano miesto praeities ir dabarties takeliais…“.

Paklausus radviliškiečių, ką mena Radviliškis, daugelis atsakytų, kad tai geležinkeliečių miestas, ir papasakotų, jog seniau beveik kiekvienoje šeimoje buvo dirbančių šioje sferoje. Kilo mintis skirti nepamokinę dieną Radviliškio istorinėms vietoms prisiminti ir pasidžiaugti dabartiniu miestu. Todėl visos klasės aplankė paminklą-vagoną, kuris primena mums, kiek ašarų bei nevilties ir išvežtųjų, ir pasilikusiųjų likimuose atnešė 1941 metų birželio 14–oji.

Mokiniai apžiūrėjo beveik pusantro šimto metų stūksančią Radviliškio geležinkelio stotį. Tūkstančiams šio krašto žmonių geležinkelio stotis visais laikais buvo didžiojo kelio pradžia, o tragiškaisiais tremties metais – atsisveikinimo su tėvyne vieta.

Apžiūrėję geležinkelį ir naujuosius traukinius, pasuko prie įspūdingo senojo garvežio – miesto paminklo, kuris buvo pastatytas 2004 metais, kai mūsų vaikučiai dar nebuvo gimę. Aptarė, kokiu greičiu tas garvežys važiuodavo, kuo buvo varomas.

4b klasės mokiniai ir mokytoja R. Šimkuvienė vaikščiodami po geležinkelio stoties peroną išvydo žaismingą detalę. Tai – skulptūra, vaizduojanti bene tiksliausiai keliones apibūdinantį simbolį – tvirtus, medinius batus. Tarsi netyčia ant suolelio palikti skubančiojo batai dar labiau žadina norą, metus viską, ir pačiam leistis į kelionę. Grožėjosi istoriniu ąžuolu, augančiu prie miesto geležinkelio stoties.

Vaikai, susidomėję apžiūrėjo skulptūrą „Akcentas“, kuri yra Gedimino gatvėje, vienoje iš centrinių Radviliškio gatvių. Šios skulptūros net trys dalys: tikri geležinkelio bėgiai, iš metalo nukalti pelkių augalai bei du žvirbliai, pasakojantys apie šį miestą (skulptūros autorius Radviliškio dailės mokyklos mokytojas D. Kazokas).

Pirmų klasių mokiniai, lydimi klasės mokytojų J. Nėjienės ir R. Morkūnienės, kelionę pradėjo nuo Radviliškio senamiesčio. Atkreipė dėmesį į laiko nuvargintus ir atstatytus senuosius miesto namus. Sustojo prie pirmosios Radviliškio miesto mokyklos, kuri vėliau buvo perorganizuota į muzikos mokyklą. Vaikams ji pasirodė labai maža, bet įdomios išvaizdos ir architektūros.

Stovėdami ant pėsčiųjų tako mokiniai stebėjo pravažiuojančius traukinius. Miesto aikštėje stabtelėjo prie pergalės deivės Nikės skulptūros, kuri simbolizuoja tautos laisvės ir pergalės idėją.

Mokytoja R. Jasiulienė su 2b klasės mokinukais išsiaiškinusi, kad daugelis artimos aplinkos istoriją menančių objektų siejasi su geležinkeliu, pasiėmė keliautojų pasus į praeitį bei dabartį ir iškeliavo apžiūrėti aptartų objektų. Mokiniai ne tik juos aplankė, bet ir sužinojo daug negirdėtų faktų. Išsiaiškino, kad Radviliškio miesto istorija glaudžiai persipynusi su dabartimi. Štai istoriniame geležinkelio stoties pastate įkurtas šiuolaikinis knygų namelis, o užlipę ant tilto virš geležinkelio bėgių pasigrožėjo praeitį ir dabartį menančiais vaizdais.

2a klasės mokiniai, lydimi mokytojos R. Kašėtaitės, apsilankė Radviliškio miesto kultūros ir poilsio parke, kurį puošia „Karžygių alėja“ – tarptautinio medžio skulptorių ir kalvių plenero dalyvių dovana miestui, minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines. Parko centre apžiūrėjo medžio drožėjo E. Gaubo sukurtą skulptūrą, įamžinusią Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.

Keliaujant pro teismo pastatą 3a klasės mokinius ir jų mokytoją A. Nėjienę į svečius pakvietė teisėjas A. Mitkus. Jis vaikams aprodė teismo pastatą ir supažindino su teisėjo profesija. Grįžę į klasę mokiniai dalijosi patirtais įspūdžiais, aktyviai dalyvavo diskusijoje „Ką aš žinau apie savo miestą Radviliškį?“. Piešė piešinius ir surengė parodėlę.

Kiek anksčiau 3b ir 4a klasės mokiniai su mokytojomis I. Svinkūniene ir L. Dikavičiene, dalyvaudami edukacinėje veikloje, susipažino su atsinaujinusiu Eibariškių parku.

Pradinių klasių mokytojų vardu dienos įspūdžius užrašė Lina Dikavičienė