SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.
Šiandien yra: 2021-01-24, Sekmadienis, 22:57:01 Radviliškio krašto naujienų portalas
RSS
Pagrindinis Aktualijos Gražina Dunauskienė: „Stiklo šukės bylojimas“

Gražina Dunauskienė: „Stiklo šukės bylojimas“

Radviliškio viešosios bibliotekos redaktorė Gražina Dunauskienė, prieš trisdešimt metų dirbusi rajono laikraščio redakcijoje, pasidalijo jautriais savo atsiminimais apie lemtingojo Sausio dienas.

Įvairūs daiktai, suvenyrai, mažmožiai sugulę į nedidelę kartoninę dėželę mano namų palėpėje. Pačiame viršuje – suaižėjusi juodo storo stiklo šukelė. Kaskart, kai paimu ją, šiurpas nutvilko visą kūną, o mintys lyg išbaidyti paukščiai akimirksniu išlekia praeitin. Į laike ir atminty įstrigusias lemtingojo Sausio dienas.

...Tada, pernakt šeimoje beveik nemigę, klausėmės ir žiūrėjome vis nerimastingesnių žinių iš Vilniaus. Baimė, nežinia, siaubas augo, rodos, valandomis, o paryčiais jau kalte kalė į galvą nebenustumiamu vidiniu raginimu: „Kažką reikia daryti... Daryti...“.

Kadangi tuo laiku dirbau vietos laikraščio korespondente, po tos nakties susiskambinome su keliais kolegomis pasitarti. Atėjusi į Radviliškio centrą, mačiau besibūriuojančius ir pavienius žmones. Kažkas verkė, kažkas žegnojosi, prislopintais balsais kalbėjosi tarpusavyje...

Kai grįžau namo, su vyru nebedvejojome: važiuojame į Vilnių. Vėliau man vienas pažįstamas nedviprasmiškai pasakys: „Motin, ar turėjai bent kiek proto, veždama savo vaikus į patį baisumą, juk po tos nakties dar buvo visiškai neaišku, kur kas pakryps...“.

Ankstyvuoju ryto traukiniu išsiskubinome į Vilnių keturiese: aš su vyru ir nepilnamečiais dukra bei sūnumi. Norėjome apeiti visas tas vietas, kuriose ką tik liejosi kraujas ir sprendėsi laisvės rytojus...

Pradėjome nuo Radijo pastato Konarskio gatvėje, paskui – Spaudos rūmai, Televizijos bokštas. Prie pastarojo vamzdžius tebesukinėjo tanketės, matėsi išdaužyti bokšto langai, pro vieną kraupiai žiojėjusią skylę buvo iškelta raudona vėliava, po teritoriją mėtėsi stiklo šukių.

Ryškiai atsimenu: sūnus pasilenkė kažką pakelti nuo žemės. Tą akimirką anapus tvoros ginkluoto kariškio laikomas vilkšunis metėsi artyn, kariškis kažką piktai suriko mūsų pusėn. O tanketės vamzdis vis sukinėjosi čia pat.... Išsigandusi atitraukiau vaiką prie savęs. Saujoje jis kietai suspaudęs laikė surastą juodo stiklo suaižėjusį keturkampėlį.

O prie tvoros degė žvakės. Žmonės jas nešė ir nešė. Naujas vietoje jau sutirpusių, taip pat gėles ir kitus žuvusiųjų atminimo ženklus...

Didžiulė barikada su trispalve viršuje mus pasitiko prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų. Daugybė įvairių užtvarų matėsi ir tenykštėje aikštėje. Visur buvo pilna žmonių: dainavo, klausėsi transliacijos iš rūmų, kūreno laužus, sumuštiniais, karštu viralu dalijosi su praeiviais...

Nepažįstama moteriškė netikėtai apglėbė mūsų abu vaikus ir atrėžė jiems po gabalą rūkytos dešros, mums visiems įdavė po arbatos puodelį. Kartu paaiškino, kad jie, vilniečiai, patys iš namų to gėrio negailėdami visiems atneša, kad ir įvairios įstaigos, organizacijos budintiesiems geranoriškai atveža.

Nustebino ir įsiminė dar niekada tokia nematyta „ekspozicija“: ant tvoros strypų buvo sukabinti suplėšyti, pamauti tarybiniai pasai, kariniai bilietai, rubliai, visokiausios karikatūros, piešiniai, užrašai.

Krūptelėjau, kai tarp žmonių staiga pasigirdo: „Tankai! Kareiviai!“. Pirmas potyris – trauktis su vaikais šalin. Bet tą patį momentą pamačiau – visi kaip tik spiečiasi krūvon, kabinasi už rankų, kažkas ir į mano delną įbruka savąjį... Iškart susidarė greta, kolona... Visgi tai tebuvo gandas, kažkieno dar visiškai neseniai išgyventos žmogiškos, skausmingos baimės aidas. Ir visi vėl pasklido aplinkui, vaikščiojo, šnekėjosi...

Nematoma jėga traukė link Sporto rūmų. Pasukę tenlink, įsiliejome į žvilgsniu neaprėpiamą žmonių srautą, nutįsusį visa Neries krantine. Toks pat srautas grįžtančiųjų iš ten. Priartėjus pasidarė akivaizdu, kad patekti rūmų vidun, kur pašarvoti žuvusieji kruvinąją naktį, beviltiška, nes traukinys namo, į Radviliškį, mūsų nelauks... Stovintieji šalia pasipasakojo čia atėję nuo vidurnakčio, kad tik galėtų atsisveikinti su didvyriais, kurie kitą dieną jau bus laidojami... Kaip provincijos korespondentė su Žurnalistų sąjungos nario pažymėjimu supratingų tvarkdarių buvau įleista be eilės...

Ir dabar, rodos, tebegirdžiu tą rūmuose tvyrojusią iškalbingą, sopulingąją tylą. Centrinėje erdvėje išvydau karstus ir jūrą gėlių. Raudos, pusbalsės maldos, solistės ir instrumentalistų atliekamas „Rekviem“, plevenančios žvakės, didžiulis kryžius ir nusileidžianti trispalvė – kaip laisvės kelias, kuriuo visi jie lemtingąją laisvės naktį išėjo, dėl kurio krito ir kuriame amžiams pasiliks gyvi. Rūmų tribūnos buvo nuklotos vainikais su padėkos, pagarbos ir priesaikos atminti užrašais...

Man Vilnius, nuo studijų laikų atminty pasilikęs tokiu šurmulingu, jaunatvišku, linksmu miestu, tądien atrodė neatpažįstamai tylus, liūdnas, gedulingas. Į geležinkelio stotį mus vežęs taksistas kitakalbio akcentu tarsi bandė prablaškyti slogią nuotaiką: viskas susitvarkysią, viskas būsią gerai...

Traukiniui dundant į Radviliškį, išvargę vaikai įmigo. Sūnus rankose tebelaikė juodo stiklo šukelę... Savo miestą radome ramiai besiilsintį rytojui, kuris buvo radviliškiečių budėjimo Vilniuje diena.

Komentarus prašome rašyti etiškai, už jų turinį portalo administratorius neatsako.

Susijusios naujienos

Savaitgalį visi keliai vedė į Radviliškio rajone esantį Burbiškio dvarą. Čia pavasariškai i...
Prieš Velykas, Didįjį pirmadienį, Radviliškio parapijos bažnyčioje užvirė intensyvūs darba...
Gegužės 20 dieną į Radviliškio viešąją biblioteką radviliškiečius, mėgstančius skaniai ...
Šeduviams ir miesto svečiams nebereikės rankoje spausti saldainių popierėlių ar neradus šiuk...
Aukštelkuose gyvena Artūras Satkevičius, kuris vienas augina tris mažamečius vaikus: Faustą, K...
Tarptautinę Šeimos dieną Radviliškio rajono gyventojai šventė lyg viena didelė šeima - Radv...

Baseinas Radviliškyje, sporto aikštynas Šeduvoje, rekonstruoti Baisogalos ku...

Savivaldybės didžiojoje salėje surengtas Demokratijos ir socialinių įgūdžių mokyklos „Atei...
Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centre vyko regioninis virėjo specialybės mokinių pro...
Savaitgalį vykusių Europos Parlamento rinkimų intriga Radviliškio rajone buvo ta, jog dėl europ...
Gegužės 21-ąją garsiai šurmuliuodami Radviliškio rajono savivaldybės vadovų ir Administracij...
Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro kvietimu Radviliškio rajono polic...
Gegužės 29-ąją Viešojoje bibliotekoje surengtas jau ketvirtojo Radviliškio rajono savivaldybė...
Kai lauke skaisčiai šviečia saulė, vieni traukia prie vandens telkinių, o kiti stropiai linksta...
Žydinčiu miestu jau nuo seno vadinama Šeduva ir toliau pateisina savo vardą. Uoliai savo aplinko...
Gegužės 30–31 dienomis Radviliškio rajone ir gretimose savivaldybėse surengtas XIX-asis tarpta...
Radviliškio rajono savivaldybėje viešėjo Aleksandro Stulginskio universiteto atstovai. Susitikim...
Delegacija iš Skaros, Švedijos, vadovaujama Skaros savivaldybės merės Barbro Hassel, viešėjo R...
Šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio 1 dieną ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos. Atsižvel...
Šeduvos gimnazijos specialiojo ugdymo skyriaus parke įkurtoje ir neseniai iškilmingai atidarytoje...
Radviliškio miesto kultūros centro salė birželio 3 dieną prisipildė jaunystės, juoko, pasidid...
Vos tik paskelbėme apie rajono valdžios planus šiais metais pradėti statyti baseiną mieste, spo...
Praėjusį sekmadienį Radviliškio miesto laisvalaikio ir pramogų parke netrūko šurmulio. Beveik...
Radviliškio rajone, prie Šeduvos esančiame Raudondvario aerodrome, savaitgalį vyko Lietuvos lėk...
Balsavimas
  • Taip, turi būti privalomas, nes kitaip pandemijos nesustabdysime.
  • Žmonės turi patys nuspręsti, ar nori skiepytis.
  • Skiepas neturi būti privalomas, bet nepasiskiepiję viešumoje turėtų nešioti kaukes.
  • Žmonės iš viso neturėtų skiepytis, nes tai juos pražudys arba slapta sučipuos.
Šiandienos Orai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas