Galutinis teismų verdiktas: Antanas Čepononis lieka išteisintas

Jonas MARCINKUS

Rinkimų išvakarėse iš Lietuvos aukščiausiojo teismo atskriejo žinia, kad daugiau kaip septynerius metus besitęsęs Radviliškio rajono mero Antano Čepononio persekiojimas buvo nepagrįstas. Galutine ir neskundžiama Aukščiausiojo teismo nutartimi patvirtinta, jog merą išteisinę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai elgėsi tinkamai.

Pradžiugino visą šeimą

Išgirdęs galutinį sprendimą A. Čepononis neslėpė džiaugsmo, kad nuo pat 2011 metų pabaigos besitęsusioje istorijoje pagaliau padėtas taškas: „Iš tiesų ši diena ypatinga ir man, ir namiškiams, nes pagaliau mes per didžiąsias šventes galėsime kalbėti apie šeimą, jos džiaugsmus, o ne apie teismus“.

Buvo manančių, kad prokurorų kasacinis skundas bus patenkintas ir byla bent jau bus grąžinta žemesnės instancijos teismui. Taip manyti vertė ir posėdžio data, nes nuosprendis skelbtas likus kelioms dienoms iki savivaldos rinkimų.

Tačiau Radviliškio meras vylėsi, kad teisingumas nebus maišomas su politika: „Tokią viltį turėjau, nes pastebėjau, kad teisėjai buvo įsigilinę į menkiausius niuansus. Būtent smulkmenos ir buvo svarbiausios šioje istorijoje, nes visi darbai buvo padaryti, už juos sumokėta, tad aš jaučiausi ramus dėl to, ką esu padaręs“.

Politikas buvo ir įkalintas

A. Čepononis sakė, kad galutinis teismo verdiktas pradžiugino visą šeimą, kuri gyvena maloniu laukimu – greitai gimdys abi politiko dukterys: „Dabar svarbiausia, kad mes viską ištvėrėme“.

Dabar jau galutinai subliūškusi vadinamoji Radviliškio korupcijos byla prasidėjo 2011 metų gruodžio 19-ąją. Per stambaus masto operaciją buvo sulaikytas meras A. Čepononis, būrys bendrapartiečių, verslininkų, o įtarimai pareikšti devyniems fiziniams asmenims ir vienai įmonei.

Radviliškio meras kaltę neigė nuo pat sulaikymo akimirkos ir šios pozicijos laikėsi iki pat šiol. Politikas nepalūžo ir atsidūręs tardymo izoliatoriuje, mat teismas buvo leidęs jį suimti.

A. Čepononis suimtas buvo daugiau kaip mėnesį, o į laisvę buvo išleistas tik 2012 m. sausio pabaigoje.

Kaltinimai buvo grėsmingi

Prokurorai teigė, kad Radviliškio miesto kultūros centro pastatų rekonstrukcijos ir Šaukoto Švč. Trejybės bažnyčios restauravimo darbų konkursus laimėjusi statybos įmonė turėjo finansinių problemų.

Kaltinime buvo teigiama, kad dokumentuose buvo įrašyta apie atliktus maždaug 100 tūkstančių eurų vertės darbus. Tuo tarpu rangovas neturėjo apyvartinių lėšų, todėl darbus atliko, kai gavo pinigus.

Kasacinį skundą parašę prokurorai prašė A. Čepononį pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo bei dokumentų klastojimo ir jį nubausti daugiau kaip 22 tūkstančių eurų bauda.

Išteisinti visi kaltinamieji

Praėjusiais metais Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija išteisino visus kaltinamuosius dėl piktnaudžiavimo tarnyba. O dėl dokumentų suklastojimo minėti asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti ir byla jų atžvilgiu nutraukta.

Apeliaciniame teisme nagrinėjant bylą, apskritai, paaiškėjo paradoksali situacija. „Antanui Čepononiui inkriminuojamų veiksmų atlikimo laikas nurodytas vėlesnis nei suklastotų dokumentų, dėl to, anot teisėjų kolegijos, kurstymas padaryti jau įvykdytą veiką yra neįmanomas“, – teigė Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai V. Budėnienė.

Pasak Lietuvos apeliacinio teismo atstovės spaudai, veikos, susijusios su dokumentų suklastojimu, pripažintos mažareikšmėmis, nes visos gautos lėšos buvo panaudotos, darbai, nurodyti dokumentuose, buvo realiai atlikti, todėl žala institucijoms nebuvo padaryta, nėra nukentėjusiųjų, nebuvo siekiama ir asmeninės naudos. Tačiau šį sprendimą prokurorai kasacine tvarka apskundė Aukščiausiajam teismui.

Sumalė prokurorų argumentus

Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija šių metų vasario 26 dieną dar kartą konstatavo, kad kaltinimas nėra pagrįstas įrodymais.

Teismas pažymėjo, kad šioje byloje kiti asmenys pagrįstai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už dokumentų suklastojimą ir panaudojimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo, kitais bendraisiais teisės principais, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalių, dėl kurių meras buvo išteisintas.