Folkloro festivalis ir Škaplierinės atlaidai – graži Radviliškio tradicija
Škaplierinės atlaidai Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje ir folkloro festivalis „Ryt iš ryto rugelius kirsim“ tapo gražia tradicija paminėti vidurvasarį.
Kol rugiapjūtės darbymetis dar neprasidėjo, Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“ ir folkloro festivalio gaspadoriai Jūratė ir Donatas Stakvilevičiai visus sukvietė į rugine duona kvepiančią, pievų gėlėmis išdabintą, liaudiškų šokių žingsniais ir folkloro muzikos garsais apipintą šventės kiemą. Daugybė žmonių, susirinkę į Škaplierinės atlaidus, po jų susibūrė pasiklausyti puikios liaudiškos muzikos, pabendrauti, pabūti drauge.
Škaplierinė laikyta rugiapjūtės pradžia
Folkloro festivalyje dalyvavo ir savo programas radviliškiečiams dovanojo liaudies pasakotoja Danutė Briedienė iš Pavartyčių, Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblis „Vieversėlis“ (vad. Arūnas. Stankus), Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų folkloro ansamblis „Pulkelis“ (vad. Regina Zigmantienė), Baisogalos kultūros centro folkloro ansamblis „Dainoriai“ (vad. Asta Jurevičienė ir Paulius Kablys) ir šventės šeimininkai Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“ (vad. Donatas Stakvilevičius).
Škaplierinė, dar kitaip vadinama prapjovomis, nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Tądien būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas. Pirmoji rugių pėda vadinta „šeimininku“. Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų.
Žiūrovus vaišino trupiežiumi
Renginio sumanytojus ir visus dalyvius pasveikino Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios vikaras altaristas, kunigas Edvardas Zeidotas, o ansambliečiai padovanojo vestuvinių, rugiapjūtės ir kitokių lietuvių liaudies dainų, kėlė ūpą ne tik darbščiai mezgusiems kojinių mezgimo čempionato mezgėjams, bet ir susirinkusiems žiūrovams. Visi smagiai lingavo į muzikos taktą.
„Aidijos“ šokėjai vedė šokti žiūrovus ir vaišino trupiežiumi. Šio senovinio, karštomis vasaros dienomis nuo darbų pailsusius lietuvius gaivindavusio patiekalo užteko visiems norintiesiems. Trupiežiaus – šaltsriubės iš saldinto vandens ir jame užmerktos duonos gabalėlių, seniau vadinto ir ubagiene, – du didelius bidonus pagamino ansamblio nariai Meilutė ir Artūras Kubiliai.
Kolektyvai išsiskirti neskubėjo
Radviliškio miesto kultūros centro direktorė Indrė Ginkevičienė padėkojo kolektyvams už folkloro tradicijų puoselėjimą ir sklaidą Škaplierinės atlaidų folkloro ansamblių festivalyje. Ji kolektyvų vadovams įteikė tautodailininko Eugenijaus Arbušausko kurtas atminimo dovanas bei simbolinius šventės rėmėjų lauknešėlius.
Kolektyvai išsiskirti neskubėjo, gražioje bendrystėje pavakarojo, kultūros centro šeimininkių Rimos, Nijolės ir Jurgos paruoštu troškiniu vaišinosi.
Senovėje sakydavo, jog per Škaplierinę nereikėtų dirbti, kad vėjai namų stogų neplėštų, rugių neišguldytų. O mes ir nedirbome – šokome, dainavome, trupiežių ragavome, su bičiuliais bendravome, pakvietėme susitikti po rugiapjūtės darbų ir kituose Radviliškio miesto kultūros centro renginiuose.
Padėka – renginio rėmėjams
Renginio organizatoriai: Radviliškio miesto kultūros centras, Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“.
Dėkojame renginio rėmėjams: už tradicinę, kvapnią duoną – UAB „Gudelių duona“, už maistingas daržoves ir saldžias avietes – „Špakauskų ūkiui“, už gardžius mėsos gaminius – UAB „Kumpeliukas“, už gaivią girą – Čygo–Kalkio tikrajai ūkinei bendrijai „Rinkuškiai“, už agurkus – ūkininkams Mantui ir Gedui Jasiukaičiams iš Daugėlaičių, už sūrius – „Tado Krapiko ūkiui“, už renginio nuotraukas – Agnei Bajoraitei.
Parengta pagal Radviliškio miesto kultūros centro informaciją