Fizinis aktyvumas – būtinas sveikos gyvensenos veiksnys

Pastaraisiais metais vis didesnę populiacijos dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės, todėl bėgant laikui tenka spręsti vis daugiau jų sveikatos problemų.

Reguliarius fizinis aktyvumas sumažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, storosios žarnos, krūties vėžiu. Sportas mažina kraujo spaudimą, kūno riebalų kiekį, padeda kontroliuoti svorį, mažina griuvimų riziką, nes sutvirtėja galūnių raumenys bei pusiausvyra. Būnant fiziškai aktyviam mažėja osteoporozės poveikis, kaulų lūžimų riziką, nes didinamas kaulų tankis. Fizinis aktyvumas sumažina riziką sirgti depresija ir sumažina simptomus jau sergantiems.

Pastaruoju metu fizinis aktyvumas labai svarbus mažinant riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Įvairiose mokslinėse publikacijose teigiama, kad vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, trunkantis 30 minučių ir ne mažiau kaip penkis kartus per savaitę, kai išeikvojama apie 200 kcal energijos per dieną (pvz., 30 minučių greito ėjimo), stiprina suaugusiųjų sveikatą. Prasta fizinė sveikata gali pakenkti psichinei sveikatai ir gerovei, o rimti psichikos sutrikimai dažnai sukelia sunkias ligas.

Psichinė, fizinė ir socialinė sveikata – pagrindinės gyvenimo ašys. Šios trys dalys stipriai ir glaudžiai tarpusavyje susijusios. Fizinis aktyvumas laisvalaikiu praturtina asmenybės saviraišką, atskleidžia naujų ugdomųjų vertybių turinį, kuria naujas elgsenos, bendravimo formas, tobulina judesių kultūrą. Tai ypač svarbu šiuolaikinės visuomenės gyvenime, kuriame vis didesnes perspektyvas turi intelektuali, linksma, energinga, fiziškai tobula asmenybė. Mokslininkai vis aiškiau apibrėžia lemiamą fizinės sveikatos poveikį ne tik konkretaus žmogaus, bet ir visos šalies gyvenimo kokybei.

Žmogaus judamojo aparato senėjimas susijęs su nuolatiniu raumenų masės, jėgos ir susitraukimo galios mažėjimu. Dėl šios priežasties sutrinka normali, kasdienė ir apsitarnavimo funkcijos, vyresnio amžiaus žmogaus gyvenimas pasidaro nevisavertis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas didina ir padeda išsaugoti raumenų jėgą ir galią, ir tai užtikrina vyresnio amžiaus žmonių savarankiškumą ir gebėjimą laisvai judėti. Netgi visiškai nesudėtingi pratimai gerina raumenų funkciją, o sudarytos fizinio aktyvumo programos ne tik padidina raumenų jėgą, bet gerina ir vidaus organų veiklą. Visą gyvenimą buvę neaktyvūs asmenys, sulaukę senyvo amžiaus ir pradėję mankštintis, taip pat pajunta teigiamus rezultatus.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirčių priežastis. Mokslininkai nurodo, kad širdies nepakankamumas gali būti rizikos veiksnys demencijai ir Alzheimerio ligai atsirasti. Iš tiesų vyresniame amžiuje dėl įvairių kraujagyslių ligų smarkiai padidėja insulto, galinčio sutrikdyti žmogaus galimybę judėti bei psichinę veiklą. Be to, įvairūs nemalonūs simptomai, tokie kaip susilpnėjusi atmintis bei dėmesio koncentracija, svaigstanti galva, sutrikęs miegas, gali padidinti įvairių traumų riziką, o tai – smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę. Taigi, fizinis aktyvumas – viena iš pirmųjų prevencinių priemonių, galinčių padėti sumažinti arba atitolinti širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų atsiradimą.

D. Kalibatienės ir A. Šalaviejūtės tyrimo duomenimis, dauguma respondentų mažai dėmesio skiria sveikos gyvensenos poreikiams formuoti. Dauguma senyvo amžiaus žmonių mano, kad neverta laikytis sveikos gyvensenos principų. Tik 13 proc. mankštą daro kiekvieną dieną, 29 proc. – kelis kartus per savaitę. Kas trečias respondentas savo fizinį aktyvumą įvertino patenkinamai, 37 proc. – blogai. Respondentų manymu, jiems trūksta žinių apie sveikatos stiprinimą ir naudą senatvėje. Žmonės supranta, kad jų sveikata niekada nebebus tokia kaip jaunystėje ir, norint kuo ilgiau būti fiziškai aktyviems ir savarankiškiems, būtina ją stiprinti, nes senatvėje, respondentų manymu, tai yra vienas esminių visaverčio gyvenimo garantų.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonėms:

1. Užsiimti bent 150 min. per savaitę vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla arba 75 min. per savaitę didelio intensyvumo aerobine veikla. Svarbu atkreipti dėmesį, kad fizinės veiklos intensyvumo lygis yra individualus ir skirtingas visiems asmenims.

2. Aerobine veikla vienu kartu užsiimti bent 10 min.

3. Prailginti vidutinio intensyvumo aerobinę fizinę veiklą iki 300 min. per savaitę arba didelio intensyvumo aerobinę fizinę veiklą iki 150 min. per savaitę, kad gautų papildomos naudos sveikatai.

4. Žmonės, turintys judrumo problemų, turėtų sportuoti tris ar daugiau kartų per savaitę. Tai padės sustiprinti pusiausvyrą ir apsaugos nuo griuvimų.

5. Raumenis ir kaulus stiprinančius pratimus reikėtų atlikti du ar daugiau kartų per savaitę.

Jei dėl tam tikrų sveikatos būklių vyresnio amžiaus žmonės negali laikytis šių rekomendacijų, jie vis tiek turėtų išlikti fiziškai aktyvūs, kiek tai leidžia jų būklė. Asmenys, sergantys tam tikromis ligomis, turi elgtis atsargiai ir dėl fizinės veiklos pasitarti su gydytoju.

Jei nuobodu intensyviai vaikščioti, labai populiaru į rankas paimti šiaurietiško ėjimo lazdas, kurios įdarbina viso kūno raumenis. Viena iš naudingiausių sporto šakų įvairaus amžiaus asmenims – plaukimas. Taip pat specialistai rekomenduoja visuomet rinktis laiptus vietoj važiavimo liftu, o einant iš parduotuvės pirkinius padalyti į du maišelius, kad produktų svoris pasiskirstytų pusiau ir taip visoms kūno dalims tektų panaši apkrova.

Atminkite: nuo puikios savijautos jus skiria tik vienas sportinis užsiėmimas!

Siekiant propaguoti sportą bei fizinį aktyvumą kaip neatskiriamą asmenybės ugdymo priemonę, pagyvenusių žmonių sveikatos išsaugojimo šaltinį 2020 m. liepos 2–3 d. Radviliškyje bus organizuojama IV Nacionalinė TAU universiada, kurioje, tikėtina, dalyvaus daugiau nei 500 šalies vyresniojo amžiaus žmonių.

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija