SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.
Šiandien yra: 2020-06-07, Sekmadienis, 07:27:16 Radviliškio krašto naujienų portalas
RSS
Pagrindinis Žmonės Eglė Ivanauskytė: „Jei vyrui reikės manęs, reikės ir mano globotinio“

Eglė Ivanauskytė: „Jei vyrui reikės manęs, reikės ir mano globotinio“

  • Eglė Ivanauskytė: „Jei vyrui reikės manęs, reikės ir mano globotinio“

    Dar nė trisdešimties nesulaukusi radviliškietė Eglė Ivanauskytė nesibaimina nei apkalbų, nei to, kad sprendimas tapti Nojaus globėja pakiš koją santykiams ateityje.

  • Dar nė trisdešimties nesulaukusi radviliškietė Eglė Ivanauskytė nesibaimina nei apkalbų, nei to, kad sprendimas tapti Nojaus globėja pakiš koją santykiams ateityje.

    Mintį tapti globėja jauna moteris puoselėjo dar paauglystėje.

  • Dar nė trisdešimties nesulaukusi radviliškietė Eglė Ivanauskytė nesibaimina nei apkalbų, nei to, kad sprendimas tapti Nojaus globėja pakiš koją santykiams ateityje.

    Naująjį šeimos narį - Nojų - sunkiai priima tik Eglės katinas Olis. Autorės nuotr.

  • Dar nė trisdešimties nesulaukusi radviliškietė Eglė Ivanauskytė nesibaimina nei apkalbų, nei to, kad sprendimas tapti Nojaus globėja pakiš koją santykiams ateityje.

    „Šiandien lygiai 365 dienos, kai jis pakeitė mano gyvenimą 180 laipsnių. Per šiuos metus buvo visko, tačiau vieno - abejonių dėl žengto žingsnio - nebuvo nė akimirką“, - tokį užrašą, kartu su šia fotografija E. Ivanauskytė savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje patalpino rugsėjo 28-ąją.

  • Dar nė trisdešimties nesulaukusi radviliškietė Eglė Ivanauskytė nesibaimina nei apkalbų, nei to, kad sprendimas tapti Nojaus globėja pakiš koją santykiams ateityje.

    Ši nuotrauka daryta prabėgus vos kelioms savaitėms nuo dienos, kai Nojus tapo Eglės globotiniu. Asmeninio albumo nuotr.

Aušra LAURINKIENĖ

„Ko tik neprisiklausiau... Dar ir dabar tenka visko išgirsti. Žmonės kalba, kad vaiką pagimdžiau dirbdama savivaldybėje, paslėpiau, pamečiau, o vėliau, likusi be darbo, pradėjau pati auginti. Kiti sakė, kad mane su vaiku pametė smurtaujantis vyras. Viena kaimynė garsiai spėliojo, kad dirbu aukle. Kaip reaguoju? Su šypsena, nes man svarbiausia, kad išpildžiau seną svajonę“, - su meile žvelgdama į dvimetį globotinį Nojų šiandien sako radviliškietė Eglė Ivanauskytė.

Dar nė trisdešimties nesulaukusi moteris nesibaimina nei apkalbų, nei to, kad sprendimas tapti globėja pakiš koją santykiams ateityje: „Jeigu vyras mane mylės, jeigu jam manęs reikės, tai netrukdys ir berniukas, kurį vadinu sūnumi. O kol kas gyvenime esame dviese“.

Norėjo globoti trimetę mergaitę

Mintį tapti globėja E. Ivanauskytė puoselėjo dar paauglystėje. Sako nė pati nesuprantanti, kodėl: nei artimųjų, nei draugų rate nebuvo likimo nuskriaustų vaikų ar ne savo biologines atžalas auginančių suaugusiųjų.

Mintis į savo širdį įsileisti svetimo kraujo vaiką dar stipriau užvaldė, kaip ji pati sako, pradėjus dirbti Radviliškio rajono savivaldybėje: „Kuravau Vaiko teisių apsaugos skyrių. Užpildžiau dokumentus ir reikėjo išklausyti trijų mėnesių globėjų mokymus. Tačiau Šiauliuose, kuriuose turėjau tai daryti, priėmė tik po dešimt žmonių dukart per metus. Dar nebuvau nusižiūrėjusi jokio mažylio, buvau dešimta, o už linijos, vienuolikta likusi moteris, išgyveno dėl to, kad jai reikės ilgai laukti, nors ji jau buvo išsirinkusi vaiką, jį lankė. Tuomet pasiūliau jai savo vietą, o pati buvau nukreipta į Pakruojį. Ten ir baigiau kursus“.

E. Ivanauskytė, žvelgdama į aplink zujantį Nojų, juokiasi, kad prašyme buvo parašiusi, jog norėtų globoti trimetę mergaitę: „Norėjau, kad jau būtų prašoktas kūdikystės laikas, kad jau lankytų darželį. Štai kas išėjo: visai netikėtai tapau dešimties mėnesių berniuko globėja. Vos tik sulaukiau pasiūlymo, iš pradžių sakiau, kad jokiu būdu, nes buvau ką tik pradėjusi dirbti, bijau to. Tačiau draugės paskatino bent aplankyti vaiką. Slapta nuo tėvų kartu su seserimi nuvykau pas Nojų. Aplankiau ir jau po savaitės aš jį parsivežiau namo“.

Nebuvo laiko dvejoti ir ilgai ruoštis

Įprasta, kad biologinio kūdikio besilaukianti moteris naujo šeimos nario atsiradimui rengiasi ilgiau nei pusmetį - ruošia kraitelį, rūpinasi visomis smulkmenomis. E. Ivanauskytė sako, kad jai neteko susidurti su laukimu: „Per savaitę reikėjo pasirūpinti absoliučiai viskuo - neturėjau nei rūbelių, nei lovytės, nei vežimėlio. Tuomet pagelbėjo visi, kas galėjo. Juokiausi, kad net keletą vaikų galėčiau užauginti su kraičiu, kurį sukrovė pažįstami, draugai ir kolegos. Netrūko nieko, net kūdikių namų darbuotojai sakė, kad nė vienas vaikas taip greit neiškeliavo. Vieną pirmadienį susipažinom, o kitą pirmadienį jis jau buvo su manimi namuose. Per savaitę teko susitvarkyti ir visus dokumentus, kad išeinu motinystės atostogų. Daugeliui buvo šokas“.

Jauna moteris šypteli paklausta, kodėl pasirinko būtent Nojų: „Nežinau. Toks jausmas, kad yra tvirtas abipusis ryšys. Jis noriai mane priėmė, pavergė mano širdį“.

Tiesa, pirmoji naktis nebuvo smagi. Kadangi Nojų E. Ivanauskytė parsivežė sergantį, vaikui sukilo aukšta temperatūra, pirmąją naktį teko praleisti ligoninėje: „Streso netrūko, tačiau neišsigandau. Bijojau tos pradžios: nemigo naktų, mokymosi vaikščioti ir panašiai. Tačiau šiandien galiu pasakyti, kad viskas buvo lengva. Nojus puikiai miegojo ir tebemiega, niekada nesigailėjau dėl šio sprendimo. Esu laiminga, kad turiu sūnų. Jam aš esu tikrų tikriausia mama, nors ir ne biologinė“.

Tikrai mamai berniukas nerūpi

Biologinę mamą Nojus visgi turi. Tačiau jai nei sūnus, nei jo globėja nekelia susidomėjimo. E. Ivanauskytės teigimu, Radviliškyje gyvenančią moterį ji atpažįsta, tačiau net ir prasilenkdama su vežimėliu, kuriame gulėjo Nojus, globotinio biologinė motina net nestabtelėjo: „Jai apribotos motinystės teisės, ji turi bėdų su alkoholiu, stinga socialinių įgūdžių. Nemanau, kad jai ar Nojaus tėvui rūpi, kaip gyvena tikras jų sūnus. Dabar aš jau susitvarkiau dokumentus ir tapau nuolatine Nojuko globėja. Dar yra keli broliai nuo kito tėvo, dėl jų sprendimas dar neįsigaliojęs, bet Nojaus atžvilgiu jau niekas nepasikeis“.

Nors E. Ivanauskytės tėtis iš pradžių buvo nusiteikęs skeptiškai, dukterį visgi nuvežė į kūdikių namus, padėjo parsivežti berniuką, o šiandien myli lyg tikrą anūką: „Abu vienas kito iš rankų nepaleidžia. Man labai dėl to labai džiugu. O ir mano draugų ratas pasikeitė bei prasiplėtė - įsiliejau į būrį žmonių, auginančių panašaus amžiaus vaikus, atsirado daugiau bendros kalbos“.

Su jauna moterimi, puikiai pažįstama daugeliui radviliškiečių, o dabar įsiliejusia ir į jaunimo būrį „Jaunimo erdvėse“, kalbamės jos jaukiame bute, miesto centre. Kambario sienas tebepuošiantis skaičius „2“ rodo, kad neseniai atšvęstas antrasis Nojaus gimtadienis.

„Nebeįsivaizduoju gyvenimo kitokio, negu yra šiandien. Nojukas labai aktyvus, komunikabilus, su juo nėra kada nuobodžiauti. Kartu gyvename nuo praėjusių metų rugsėjo. Šiuo metu esame vieni, tačiau nemanau, kad mano sprendimas tapti globėja trukdys šeimos sukūrimui. Niekada nesukau sau dėl to galvos. Nors seniau galvojau, kad pirmiausia reikėtų ištekėti, susilaukti savo vaiko, šiandien esu pakeitusi nuomonę. O ką galiu žinoti? Gal susilaukusi biologinio vaiko aš nebegalėčiau pamilti globotinio taip, kaip myliu Nojų?“.

Socialiniame tinkle sulaukia klausimų

Nors gyvenimas ir pasikeitė kardinaliai, E. Ivanauskytė sako dėl to nesigailinti. „Tiems, kurie galvoja apie galimybę tapti globėjais, galiu pasakyti - nebijokite. Sulaukiu daug klausimų socialiniame tinkle „Facebook“. Žmonės klausia apie dokumentų tvarkymą, kilusius sunkumus. Visiems atrodo, kad laukia daug problemų, o popierizmas ir visa biurokratija atima daug laiko. Tikrai taip nėra. Aš pati viską susitvarkiau per savaitę. Esu pavyzdys, kad nėra taip sunku, kaip daugelis mano. Seniau visoje Šiaurės Lietuvoje buvo vykdomi globėjų kursai tik Šiauliuose ir Pakruojyje, o šiandien situacija - jau geresnė. Kursai rengiami ir Radviliškyje. Vienintelis patarimas - galvokite savo galva, neskirkite per daug laiko mąstymams. Kai per daug galvoji, domiesi patirtimis, prasideda dvejonės. Juk ir biologiniai vaikai nueina ne tais keliais, kokiais turėtų eiti. Kaip išauklėsi, kaip auginsi, taip ir bus. Pati neskaičiau nei straipsnių, nei patarimų“.

Niekada nebendravusi su kitais globėjais E. Ivanauskytė sako to nedaranti ir šiandien. Moteris sako nenorinti klausytis kitų istorijų, liūdnų pavyzdžių: „Aš gyvenu savo gyvenimą. Tikrai nėra jokių kryžiaus kelių. Niekada nesakau, kad Nojus bus vienintelis mano globotinis. Negali žinoti, gal vieną dieną parsivesiu ir kokią mergytę. Tuomet gal ir vėl bus peno naujoms kalboms“, - juokiasi jauna moteris.

Ji sako pagalvojusi ir apie tai, ką pasakys ūgtelėjusiam Nojui. Berniukas, anot radviliškietės, dar vaikystėje iš jos lūpų išgirs savo gyvenimo istoriją: „Radviliškis - mažas miestas. Žmonės kalba. Nenoriu, kad kieme ar mokykloje iš kitų vaikų jis išgirstų, kad nesu tikra jo mama. Nuo mažumės pasakius nebebus staigmenos. Aš jam esu mama. Mano tėvai - seneliai. Kitaip ir nebus“.

Padėkime užaugti likimo nuskriaustiems vaikams

Artėjant didžiosioms metų šventėms kiekvienam iš mūsų derėtų pagalvoti apie tuos, kuriems gyvenimas yra negailestingas. Radviliškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius kviečia padėti be tėvų gyvenantiems vaikams ir auginti beglobius vaikus savo namuose.

Pasiryžę tapti globėjais turėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareikšti tokį norą. Tuomet asmenys bus įvertinti, ar yra tinkami tapti globėjais, lankys kursus. Po socialinių darbuotojų įvertinimo jie galės rašyti prašymą ir į savo namus priimti likimo nuskriaustus vaikus.

Anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Augulio, svarbiausia – žmogaus kompetencija: „Pagrindinis kriterijus, ar žmogus yra tinkamas tapti globėju. Gyvenimo sąlygos turi būti tinkamos ir žaidimui, ir gyvenimui, tačiau tai nėra lemiamas faktorius. Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi saugus ir artimas toje šeimoje, kurioje gyvena“.

Mintį tapti globėja jauna moteris puoselėjo dar paauglystėje.
Naująjį šeimos narį - Nojų - sunkiai priima tik Eglės katinas Olis. Autorės nuotr.
„Šiandien lygiai 365 dienos, kai jis pakeitė mano gyvenimą 180 laipsnių. Per šiuos metus buvo visko, tačiau vieno - abejonių dėl žengto žingsnio - nebuvo nė akimirką“, - tokį užrašą, kartu su šia fotografija E. Ivanauskytė savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje patalpino rugsėjo 28-ąją.
Ši nuotrauka daryta prabėgus vos kelioms savaitėms nuo dienos, kai Nojus tapo Eglės globotiniu. Asmeninio albumo nuotr.
Komentarus prašome rašyti etiškai, už jų turinį portalo administratorius neatsako.

Susijusios naujienos

Su rizikos grupės šeimomis Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre dirba...
Fotografė ir filmų operatorė Kristina Sereikaitė – tikra radviliškietė, šiuo metu gyvenanti...
Garbaus amžiaus radviliškietis Jonas Česnulevičius nepaliauja stebinti - balandžio pradžioje j...
Aštuoni sūnus ir mylintis vyras - didžiausias Radviliškio rajono Daugėlaičių kaimo gyventojos...
Nėštumas, motinystė ir vaikų auginimas – temos, subūrusios draugėn penkias Radviliškio mama...
Savęs menininku nelaikantis radviliškietis dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos ...
Bene populiariausias ir neabejotinai šmaikščiausias šalies hidrometeorologas Naglis Šulija tvir...
Mus pasiekė neįprastas pagalbos šauksmas. Į „Radviliškio naujienų“ redakciją kreipėsi 29...
Tarpukario laikais buvusių garsių ūkininkų Janušauskų sodyba stovi Paežerių kaime, netoli pa...
Rugpjūčio 10 dieną, eidamas šešiasdešimtuosius metus, mirė Eugenijus Kantauskas, Radviliškio...
Mieli Šeduvos gimnazijos mokytojai, nuoširdžiai sveikiname Jus rudens lapų nubarstytais takais s...
Linkėjimai ir nuoširdžiausia padėka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radvi...
Žinantis, ko nori, žingeidus ir šeimyniškas – būtent taip save apibūdina jaunatvišku entuzi...
Rajono gyventojai pastebėjo, kad Radviliškio rajono mero pavaduotojas Kazimieras Augulis jau kurį...
Šeduviai Ramūnas ir Karolina Radzišauskai, auginantys penkerių metų sūnų, net nedvejodami pri...
Artėjančios šventės Jelenos ir Augustino Mitkų namuose bus kupinos skardaus vaikų juoko ir ši...
Didžiausios metų šventės visuomet asocijuojasi su virtuvėse besisukiojančiomis šeimininkėmis...
Jau beveik dveji metai, kaip du Šiaulių apskrities policijos pareigūnai įgijo dviejų Radvilišk...
Kai nurimsta Kalėdinis šurmulys ir atkeliauja ilgai laukti Naujieji, daugelis pasiryžta metų pra...
Radviliškio Šeimos labdaros ir paramos fondas gerų žmonių dėka, supratimu, geranoriškumu ir a...
Petras Algirdas Venslovas gimė 1929 metais kovo 6 dieną Kaune. 1936 metais įstojo į Kauno miesto...
Šiaulių apskrities televizijos jau septintą kartą organizuotus metų moters rinkimus „Moteris ...
Penki namuose krykštaujantys vaikai ir mylintis vyras - didžiausias Radviliškio rajono Džiugoni...
„Yra laikas, skirtas darbuotis kartu su kolegomis, ir yra laikas, kada jų darbais gali gėrėtis ...
Balsavimas
  • Jau seniai laikas.
  • Manau, kad karantino iš viso nereikėjo skelbti.
  • Kol yra sergančių, karantino nutraukti negalima.
  • Karantiną šalies valdantieji tęs iki rinkimų, nes tai jiems naudinga.
Šiandienos Orai
REKLAMA

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas