Diskutuota, kaip stabdyti tymų plitimą

Radviliškyje su rajono sveikatos įstaigų atstovais susitikę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie SAM Šiaulių departamento direktorius Krizentas Kameneckas ir šio skyriaus Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Edita Satkevičienė kalbėjo apie tymų plitimo stabdymo galimybes, būdus, prevenciją.

Apžvelgta tymų epidemiologinė situacija, tartasi, kokių priemonių reikia imtis, kad tymų plitimas būtų suvaldytas. Tymų plitimo statistika – 456 patvirtinti atvejai nuo 2019 m. pradžios iki šios dienos (iš jų 104 vaikai ir 352 suaugusieji), daugiausia atvejų registruojama Kauno apskrityje (287 atvejai). Šiaulių apskrityje pirmieji atvejai registruoti 2019 m. kovo 8 dieną. Iki šios dienos Radviliškio rajone patvirtinti du susirgimo tymais atvejai.

Geriausia tymų plitimo stabdymo priemonė – kolektyvinis imunitetas. Pagrindinė tymų profilaktikos priemonė yra skiepai, todėl, norint išvengti tymų ir kitų skiepais valdomų užkrečiamųjų ligų, labai svarbu, kad gyventojai skiepytųsi bei skiepytų savo vaikus pagal skiepų kalendorių (išsamesnė informacija NVSC interneto svetainėje). Tik taip susidarys kolektyvinis imunitetas bei sumažės užkrečiamųjų ligų plitimo rizika dėl gyventojų migracijos ir kitų veiksnių. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais viena vakcinos doze. 1988 m. pridėta antroji tymų vakcinos dozė.

Vaikai, pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, turėtų būti paskiepyti dviem tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcinos dozėmis 15–16 mėn. ir 6–7 metų amžiaus. Šie skiepijimai vykdomi valstybės biudžeto lėšomis, tai yra, už skiepijimą mokėti nereikia. Vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyti, sudaromi individualūs skiepijimo planai, atsižvelgiant į skiepijamo asmens amžių ir skiepijimo indikacijas, nurodytas imuninio vaistinio preparato charakteristikų santraukoje.

Suaugusiesiems rekomenduojama įsivertinti savo skiepijimų ar sirgimo būklę. Neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ar tymais nesirgusiems asmenims rekomenduojama savo lėšomis pasiskiepyti viena MMR vakcinos doze. MMR vakcina rekomenduojama pasiskiepyti mamoms, jeigu planuojamas šeimos pagausėjimas, siekiant apsaugoti būsimą naujagimį, tačiau nėščiųjų skiepyti MMR vakcina negalima ir paskiepytoms moterims rekomenduojama 1 mėnesį saugotis nėštumo. Skiepytiems tik viena tymų vakcinos doze bei asmenims, nežinantiems, ar jie yra sirgę tymais, rekomenduojama įsivertinti savo specifinį imunitetą prieš tymus, t. y. atlikti kraujo ėminio serologinį tyrimą dėl tymų IgG antikūnų kiekio nustatymo.

Padidintos ir specialistų, dirbančių su asmenimis, turėjusiais sąlytį su sergančiu tymais, pajėgos. Primename, kad NVSC specialistai, vos tik gavę informaciją apie įtariamą susirgimą tymais, aiškinasi visus sąlytį turėjusius asmenis ir nukreipia juos skiepytis. Sąlytį turėjusių asmenų skiepijimas organizuojamas vos tik įtarus tymus, nelaukiant diagnozės patvirtinimo. Asmuo, kuris žino, kad buvo kontakte su sergančiu tymais ir dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įtrauktas į kontaktinių asmenų sąrašą, gali kreiptis į NVSC departamentus, esančius visose Lietuvos apskrityse. Paskiepyti būtina per 72 val. po turėto kontakto, todėl, jei asmuo žino, kad turėjo sąlytį, tačiau negavo informacijos iš NVSC, jis turėtų nedelsiant kreiptis tel.: (8 41) 59 63 79, (8 41) 59 63 90 (Šiaulių apskrityje). Šiais numeriais taip pat gali kreiptis asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jei į juos kreipiasi asmuo, teigiantis, kad turėjo sąlytį su įtariamu tymų atveju.

Kaip apsaugoti savo artimuosius nuo tymų?

Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis.

Liga prasideda ūmiai, aukšta temperatūra (39–40 °C). Ligoniai skundžiasi galvos, krūtinės, raumenų ir pilvo skausmais, kartais vemia, gali atsirasti traukuliai, sloga, varginantis kosulys. Akių junginės parausta, paburksta, traiškanoja, akys bijo šviesos, ašaroja. Kosulys kasdien stiprėja, kartais ligonis užkimsta, būna laringotracheobronchito (krupo) požymiai. Dažniausiai ligą galima diagnozuoti jau 3–4 dieną atsiradus bėrimams (Filatovo-Kopliko dėmelėms), kurie būna 80–90 proc. ligonių. Tymų susirgimų diagnozė tvirtinama pagal klinikinius ir laboratorinius kriterijus.

Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas. Tymų komplikacijos kyla arba dėl tiesioginio viruso poveikio, arba dėl bakterinės superinfekcijos. Tymai labai sumažina sergančiojo atsparumą bakterinėms infekcijoms, todėl dažniausia tymų komplikacija ir mirties nuo tymų priežastis yra pneumonija.

Tymų sukėlėjas priklauso Paramyxovirus šeimos Morbillivirus genčiai. Tai vieno antigeninio tipo RNR turintis virusas, mažai atsparus išorinėje aplinkoje. Tymų virusas itin lakus, todėl nesiėmus specialių priemonių jis ypač uždarose patalpose greitai pasklinda, plinta oro srautais, pavyzdžiui, pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas labai jautrus karščiui, dezinfekcijos priemonėms, ultravioletinei radiacijai, todėl užsikrėsti lauke tikimybė labai maža. Tymų virusas patogeniškas tik žmogui.

Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 90–95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Vienas ligonis gali užkrėsti iki 18 asmenų. Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje. Tymais sergantis asmuo gali užkrėsti kitus 4–5 dienas iki bėrimo ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo

Patariama:

• Pajutus pirmuosius ligos požymius, ligos užkrečiamumo laikotarpiu (4–5 dienas iki bėrimo ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo) dėvėti medicininę kaukę, kad kuo mažiau virusų patektų į aplinką.

• Laikytis kosulio etiketo ir nepamiršti rankų higienos reikalavimų.

• Užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą ir valymą.

• Vengti masinio žmonių susibūrimo uždarose patalpose, daugiau būti gryname ore.

Sąlytį su sergančiuoju tymais turėjusiems asmenims, įsivertinus savo skiepijimų ar sirgimo būklę, skiepijimai atliekami valstybės biudžeto lėšomis, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti per 72 val. nuo sąlyčio. Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir pasiskiepyti, jeigu nesusergama (skiepytiems tik viena tymų vakcinos doze bei asmenims, nežinantiems ar sirgę tymais, rekomenduojama įsivertinti savo specifinį imunitetą prieš tymus, t. y., atlikti kraujo ėminio serologinį tyrimą dėl tymų IgG antikūnų kiekio nustatymo).

Informacija parengta Radviliškio rajono savivaldybės pagal Nacionalinio sveikatos visuomenės centro informaciją