Brangstantis biokuras augina šilumos kainas

Kaip visada, artėjant naujam šildymo sezonui, kyla daug klausimų, nesusikalbėjimo, baimių. Gyventojai nežino, kiek reikės mokėti už šilumą naujojo šildymo sezono metu, politikai reiškia kraštutinai priešingas mintis – vieni gąsdina, kiti guodžia. Tačiau visada kalčiausi lieka šilumininkai, kadangi visi galvoja, kad šilumininkai kelia kainas ir sunkina nelengvą vartotojų gyvenimą. O kaipgi yra iš tikrųjų?

Pirmiausiai reikia atsiminti vieną „šventą“ tiesą – šilumos kainas vartotojams nustato ne šilumininkai. Šilumos kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).

Pabandykime paanalizuoti, kokia padėtis yra Radviliškyje prieš artėjantį naująjį šildymo sezoną. Kadangi visiems prie šilumos tinklų prisijungusiems rajono vartotojams šilumą tiekia tik UAB „Radviliškio šiluma“, paprasčiausia ir patogiausia yra remtis šios įmonės praktika bei skaičiavimais.

Kaip jau minėta, kainą vartotojams nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, tačiau reikia išsiaiškinti, kokiu pagrindu ta kaina nustatoma.

Pirmiausiai reikia atsižvelgti į tai, kad visos gyventojams teikiamų sąskaitų eilutės yra surašomos pagal nustatytas metodikas, kurias sukuria ne šilumos gamintojai, bet aukščiau stovinčios institucijos.

Gyventojams parduodamos šilumos kainą sudaro dvi dalys – pastovios išlaidos (mechanizmų nusidėvėjimas, einamieji remontai, darbuotojų atlyginimai ir kitos) ir kintamosios išlaidos (kuro, elektros, vandens pirkimo ir pelenų tvarkymo).

2017 metais Radviliškio katilinėje kintamosios išlaidos sudarė daugiau kaip trečdalį (35,31 proc.) visų išlaidų, kurių beveik visos (33,52 proc.) teko kurui pirkti. Šilumai gaminti Radviliškyje naudojamos dujos ir biokuras. Kadangi, 2017 metų duomenimis, tas pats gamtinių dujų energijos kiekis kainavo tris kartus brangiau, negu biokuro (415 eurų ir 138 eurus), buvo stengiamasi taupyti ir naudoti kuo daugiau biokuro. Visi šie veiksniai įtakoja šilumos kainą gyventojams. Jos pastovioji dedamoji Radviliškyje nesikeičia jau treji metai, o keičiasi tik perkamo kuro kaina. Nuo 2016 metų 100 procentų kūrenimui reikalingos medžio skiedros „Radviliškio šiluma“ perka biokuro biržoje, nes taip elgtis šilumos tiekėjus įpareigoja teisės aktai.

Galime paanalizuoti, kaip keitėsi perkamo biokuro kaina 2015-2018 metais.

Grafiškai tai atrodytų šitaip:

Matome, kaip stipriai pašoko biokuro kaina 2018 metais palyginti su 2017 metais. Įvertinant tai, kad dalis biokuro buvo pirkta pigiai kaip rezervas 2017 metais, akivaizdu, jog biokuro kaina padidėjo beveik trečdaliu (27,2 proc.). Bandykime paskaičiuoti, kiek toks kuro kainos padidėjimas šiuo metu turėtų padidinti šilumos kilovatvalandės (kWh) kainą:

27 procentų pabrangimas sudaro apie 50,5 Eur/tne = 4,34 Eur/MWh = 4,34 ct/kWh kainą. Nustatėme, kad kuro kaina sudaro 33,52 procento visų sąnaudų, todėl prognozuojamas 1,46 ct/kWh kainos padidėjimas. Tačiau nereikia užmiršti, kad biokuro kaina iki metų pabaigos dar gali didėti.

Negana to, pajutusi, kad šilumos tiekėjai gali grįžti prie gamtinių dujų ir dalį šilumos pradėti gaminti iš jų, minėta Kainų komisija prieš 2018 metų šildymo sezono pradžią drastiškai, beveik trečdaliu (31 proc.) pakėlė gamtinių dujų kainą šilumos gamintojams, nors gyventojams liko galioti ta pati senoji kaina.

Kiek tai galėtų atsiliepti realiems šilumos vartotojams (gyventojams)?

Kaip pavyzdį paimkime dviejų standartinių 51 kvadratinio metro ploto Radviliškio butų (renovuoto ir nerenovuoto) šildymo kainų prognozes:

Kokias išvadas būtų galima padaryti, žvelgiant į šiuos skaičius:

1. Šildymo kainos tikrai didės.

2. Kaip matome iš lentelės, renovuoti namai pajus ženkliai mažesnę naštą.

3. Valstybė privalo rasti būdų sumažinti biokuro gamintojų pelnus, nes sukurta biokuro birža to padaryti negali, kadangi tam neturi jokių svertų (dirba kaip pardavėjas, pasiimdamas savo dalį).

P. S. Ruošiant straipsnį spaudai, rugsėjo 11 dieną, „Radviliškio šiluma“ dalyvavo biokuro pirkimo biržoje. Norėta nupirkti 720 tne skirtingų rūšių medžio skiedros. Skaitytojams reikia paaiškinti, jog biokuro biržoje galioja specifinės taisyklės, pagal kurias šilumos gamintojas negali pats ieškotis pigiausio tiekėjo. Biokuro įsigyti norinti įmonė turi pasiskelbti, kiek biokuro nori pirkti ir kokią kainą sutinka už jį mokėti, o biokuro pardavėjai žiūri į šilumos gamintojų pasiūlytas kainas ir patys renkasi, kam sutinka, o kam nesutinka parduoti. Pastarąjį kartą „Radviliškio šiluma“ siūlė vidutinę 223 eurų/tne kainą, tačiau vietoj reikiamų 720 tne pavyko nupirkti tik 120 tne, nes tiekėjams siūloma kaina pasirodė per maža ir daugiau skiedros tokia kaina niekas nepardavė. Panašu, kad tiekėjai laukia šildymo sezono pradžios, kada biokurą tikisi parduoti dar brangiau.

UAB „Radviliškio šiluma“ informacija