Beinoravos šventė subūrė kraštiečius
Rugpjūčio 17–19 dienomis Beinoravos bendruomenė, kultūros namų ir bibliotekos darbuotojai visus Beinoravos kraštą mylinčius žmones pakvietė į kraštiečių šventę, skirtą Beinoravos vardo 432-osioms metinėms ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui paminėti.
Renginys prasidėjo estradinio dueto „Domjolis“ koncertu Beinoravos pramogų ir šokių salėje bei parodos „Graži tu mano“ atidarymu Beinoravos bibliotekoje.
Rugpjūčio 18 dieną buvusios Labučių pagrindinės mokyklos stadione vyko tradicinės sporto varžybos. Renginio pradžioje grupelė bėgikių, nešinos Lietuvos trispalve, apibėgo garbės ratą aplink stadioną, pasuko prie kaimo viduryje esančio paminklinio akmens. Čia, šalia Lietuvos istorinės vėliavos, padedant kultūros specialistui Rimantui Ožalinskui, buvo iškelta ir Lietuvos valstybinė vėliava.
Vėliau prasidėjo sportinės varžybos, kuriose dalyviai rungėsi krepšinio 3×3, tinklinio, kvadrato, stalo teniso, šaškių varžybose. Savo jėgas buvo galima išbandyti ir asmeninėse vieno stadiono rato bėgimo, rankų lenkimo, maišo nešimo, smiginio rungtyse.
Bėgimo varžybose vaikų grupėje nugalėtoju tapo Orestas Žilinskas, moksleivių – Darija Bazaraitė, moterų – Rima Lukoševičiūtė.
Rankų lenkimo ir maišo nešimo rungtyse nugalėjo Rasa Vilčiauskaitė, Dainius Naujokas, Simas Vaitekūnas ir Gabrielė Bazaraitė.
Smiginio rungtyje taikliausia buvo Rima Lukoševičiūtė. Šaškių varžybose vaikų grupėje geriausiai sekėsi Danieliui Žilinskui, suaugusiųjų – Romui Malinauskui iš Daugėlaičių.
Krepšinio 3×3 nugalėtojais tapo vaikinų komanda „Makela“. Tinklinio varžybose I vieta atiteko komandai iš Sidabravo.
Sportuojančiuosius linksmino Beinoravos kultūros namų vokalinis ansamblis „Atgaiva“, vadovė Emilija Bieliūnienė.
Vakarop sporto šventė persikėlė iš stadiono į Beinoravos pramogų ir šokių salę, kurioje vyko stalo teniso turnyras. Nugalėtoju tapo Antanas Mažučiūnas iš Daugėlaičių. Antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo Romas Malinauskas ir Ramunė Vilčiauskaitė.
Rugpjūčio 19-ąją, sekmadienį, visi parapijiečiai ir svečiai rinkosi į Dievo apvaizdos atlaidus Dapšionių bažnyčioje. Šventas mišias aukojo parapijos klebonas Remigijus Jurevičius.
Po atlaidų vyko atstatyto kryžiaus, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio sukakčiai paminėti, pašventinimas.
Šį kryžių 1928 metais pastatė Dapšionių parapijos šauliai, pavasarininkai ir moterų katalikių draugijos narės. Kryžius buvo pastatytas 10-ties metų Lietuvos Nepriklausomybės sukaktuvėms paminėti. Kryžių padarė tuo metu Beinoravos krašte gyvenęs auksinių rankų meistras Jonas Čerkesas, šventino Šeduvos klebonas Feliksas Dėdelė.
Sovietmečiu kryžius buvo nuverstas. Praėjus 90 metų, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-metį, gerbiamų Beinoravos krašto patriotų Šukių giminės iniciatyva šis kryžius buvo atstatytas.
Šventinimo ceremonijos pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas, skambėjo jaunųjų beinoraviečių skaitomi posmai, tylos minute pagerbti Anapilin išėjusieji kraštiečiai.
Renginio vedėja Laima Ožalinskienė trumpai priminė Dapšionių parapijoje tarpukariu veikusių 3 organizacijų istoriją. Apie šį istorijos tarpsnį plačiau papasakojo gerbiama kraštietė Irena Ramanauskaitė-Vitkauskienė, kurios seneliai, proseneliai ir jų kaimynai patys dalyvavo to meto įvykiuose, kūrė gražų ir šviesų šio krašto gyvenimą.
Parapijos klebonas R. Jurevičius susirinkusiesiems paaiškino kryžiaus reikšmę katalikų tikėjime ir pašventino kryžių. Dapšionių bažnytinis moterų choras, vadovaujamas vargonininko Eugenijaus Janeliūno, sugiedojo keletą giesmių.
Kraštietės Zitos Ožalinskaitės-Kairienės sūnus Audrius Kairys papasakojo, kaip gimė idėja atstatyti istorinį kryžių. Sveikinimo žodį tarė Sidabravo seniūnas Vidmantas Blužas. Beinoravos seniūnaitė Rūta Jelinskienė ir bendruomenės pirmininkas Jonas Vilčiauskas pasveikino Beinoravos krašto gyventojus jubiliatus, naujagimių susilaukusias šeimas bei būsimus pirmokus.
Po renginio susirinkę kraštiečiai vaišinosi agapėje, kur prie arbatos puodelio dar ilgai dalijosi prisiminimais apie šio krašto žmones, istoriją, karo ir pokario negandų išdraskytas šeimas, tremtį, sovietinio genocido ir teroro aukomis tapusius artimuosius bei kaimynus.
Rima Lukoševičiūtė, Beinoravos bibliotekininkė