Beinoravos bendruomenė keliavo po Zarasų kraštą

Liepos 26 dieną Beinoravos bendruomenė keliavo po Zarasų kraštą. Tai jau trečioji beinoraviškių ekskursija, kurią kaip ir kitas organizavo seniūnaitė Rūta Jelinskienė. Praėjusių metų vasarą buvo organizuota ekskursija į Latviją, aplankyti pasakiško grožio Rundalės rūmai. Šiais metais kelionės tikslu buvo pasirinktas ežeringasis Zarasų kraštas. Jau ne pirmus metus beinoraviškiai pasikviečia kartų keliauti ir kaimynus – Sidabravo bendruomenę. Todėl ir šįmet kartu vyko būrelis sidabraviškių.

Ankstų ir saulėtą liepos šeštadienio rytą autobusas su 42 keleiviais išvyko iš Beinoravos. Pakeliui ekskursijos vadovė Onutė supažindino su kelionės maršrutu. Pirmasis sustojimas buvo kasmetinėmis žirgų lenktynėmis garsiosios Dusetos. Čia ekskursijos dalyviai aplankė neseniai atidarytą Sartų regioninio parko Lankytojų centrą, pavaikštinėjo Sartų ežero pakrante.

Atsisveikinę su Dusetomis keliautojai išvyko į Stelmužę, kur apžiūrėjo medinę, be vinių suręstą Stelmužės Šv. Kryžiaus bažnytėlę bei Stelmužės parke augantį garsųjį Stelmužės ąžuolą, skaičiuojantį antrąjį tūkstantmetį. O taip pat aplankė parko pakraštyje stūksantį XVIII a. statytą „Vergų bokštą“.

Gerokai įdienojus ekskursijos dalyviai atvyko į vaizdingų ežerų apsuptyje įsikūrusį Zarasų miestą, kur pavaikščiojo kol kas analogų Lietuvoje neturinčiu apžvalgos ratu, pakibusiu 17 metrų aukštyje virš mėlyno Zaraso ežero, pakeliavo taku palei dailiai sutvarkytą ežero pakrantę, pasigėrėjo įspūdingu fontanu, trykštančiu virš ežero paviršiaus.

Atsisveikinę su kerinčio grožio Zarasų miesto ir Zaraso ežero panorama keliautojai pasuko link Šlyninkos vandens malūno – jau tris šimtmečius menančio unikalaus technikos paveldo statinio, išlaikiusio autentišką įrangą. Susipažinę su grūdų malimo procesu lankytojai buvo pakviesti į ekskursiją po visus tris malūno aukštus. Šlyninkos malūno kieme įsikūrusiame „Kromelyje“ ekskursijos dalyviai ragavo iš razavų miltų keptų blynų ir klausėsi unikalių istorijų apie malūno tuometinį ir šiuolaikinį gyvenimą.

Pasisotinę gardžiais blynais ekskursantai sėdo į autobusą ir patraukė į vieną iš gražiausių Aukštaitijos miestelį – Salaką. Neišdildomą įspūdį atvykėliams padarė akmeninė bažnyčia, didinga tiek savo išore, tiek vidumi. Užgniaužę kvapą klausėsi juos prie bažnyčios pasitikusios vietos gyventojos pasakojimo apie bažnyčios statybą ir jos gyvavimą per visus Lietuvai reikšmingus istorijos metus bei įvykius.

Pasigrožėję Salaku, jaukiais išpuoselėtais mediniais gyvenamaisiais namais, palikę vieną iš nuostabiausių Aukštaitijos kampelių – Zarasų kraštą, nors ir išvarginti karščio, bet lydimi geros nuotaikos ir neišdildomų įspūdžių, ekskursijos dalyviai pasuko namų link. Pakeliui kartu su ekskursijos vadove Onute dainuodami dainas, jau temstant visi grįžo į Beinoravą.

Beinoravos bibliotekos vyr. bibliotekininkė Rima Lukoševičiūtė

Prie Stelmužės ąžuolo.

Šlyninkos vandens malūne.

Rimanto OŽALINSKO nuotr.