NULL

Be tėvų likusios mergaitės šilumą rado brolio ir sesers namuose

Aušra LAURINKIENĖ

Šeduviai Ramūnas ir Karolina Radzišauskai, auginantys penkerių metų sūnų, net nedvejodami priėmė likimo iššūkį ir tapo daugiavaike šeima. Jų namuose aidi ne tik sūnaus, bet ir trijų globojamų mergaičių juokas.

Ramūnas daugiau nei prieš trejus metus paskirtas be tėvų globos likusios sesers Akvilės globėju, o Karolina, šiemet pavasarį mirus jos mamai, tapo dviejų savo sesučių – Evelinos ir Ugnės – globėja. Nors sutuoktiniai patys dar yra jauni: Ramūnui – 28-eri, o Karolinai – vos 21-eri, abu vieningai tikina nė minutės neabejoję, ar ryžtis šiam žingsniui.

Matė, kokiais tėvais negalima būti

Kukliuose, bet jaukiuose namuose „Radviliškio naujienas“ priėmę Radzišauskai sako savo gyvenime matę daug vargo: girtaujančius tėvus, muštynes ir skurdą, tad materialinė gerovė jų gyvenime nėra svarbiausia.

Matėme pavyzdį, kokiais tėvais negalima būti, tad stengiamės gyventi kitaip. Mergaitės čia yra laimingos – gerai mokosi, lanko būrelius, puikiai sutaria. Mano sesutės, mirus mamai, liko be namų, tad mes su vyru nusprendėme, nežiūrint į tai, kad vyras jau globojo savo seserį, priimti į savo namus ir Eveliną bei Ugnę. Dvejonių nekilo, nes seserys – artimos ir brangios. Nenorėjome, kad jos atsidurtų globos institucijoje“, – pasakoja Karolina.

Apie rūpesčius jauni tėvai net nepagalvojo – juk svarbiausia, kad artimiausios šeimos narės turėtų jaukius namus ir jaustų begalinę meilę. „Mano vyras Ramūnas, kaip ir aš, kilęs iš didelės šeimos. Esame pratę prie gyvenimo iššūkių. Tai buvo mūsų kasdienybė“, – neslepia Karolina.

Augti šeimoje – labai gera

Pirmoji Radzišauskų namų duris nedrąsiai pravėrė pirmoji globotinė – Ramūno sesutė Akvilė. „Mano mama atsidūrė įkalinimo įstaigoje, o grįžusi sesutės nenorėjo atsiimti, nes girtavo. Taip Akvilė ir gyvena su mumis. Vėliau apsiėmėme globoti ir Karolinos sesutes. Nebuvo nė vienos dienos, kad pasigailėtume šio žingsnio, nes vaikų namuose joms tikrai nebūtų geriau“, – įsitikinęs Ramūnas.

Paklausti, su kokiu aplinkinių požiūriu tenka susidurti, ir Karolina, ir Ramūnas sako, kad Šeduvoje juos gerbia. Tuo tarpu pačios mergaitės, parėjusios iš mokyklos, su šypsena pasakoja, kad čia augti joms labai gera, o mokykloje į jas dėl to, kad yra globotinės, nežiūrima kitaip. Jos puikiai sutaria ir tarpusavyje, ir su mažuoju sūnėnu.

Padėkime užaugti likimo nuskriaustiems vaikams

Artėjant didžiosioms metų šventėms kiekvienam iš mūsų derėtų pagalvoti apie tuos, kuriems gyvenimas yra negailestingas. Radviliškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius kviečia apsispręsti padėti be tėvų gyvenantiems vaikams ir auginti beglobius vaikus savo namuose.

Pasiryžę tapti globėjais, turėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareikšti norą. Tuomet asmenys būtų įvertinti, ar yra tinkami tapti globėjais, lankytų kursus. Po socialinių darbuotojų įvertinimo jie galėtų rašyti prašymą ir į savo namus priimti likimo nuskriaustus vaikus.

Anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Augulio, svarbiausia – žmogaus kompetencija: „Pagrindinis kriterijus, ar žmogus yra tinkamas tapti globėju. Gyvenimo sąlygos turi būti tinkamos ir žaidimui, ir gyvenimui, tačiau tai nėra lemiamas faktorius. Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi saugus ir artimas toje šeimoje, kurioje gyvena“.

 

Iš mokyklos parėjusios mergaitės tikina, kad su broliu ir seserimi augti – labai smagu, o smagiausia tai, kad dabar ir jos – lyg tikros seserys.

Penkiametis Karolis, glostydamas katiną Murzių, pasakoja, kad augti su tėčio ir mamos sesutėmis – gera.

Autorės nuotr.

Evelina Šernaitė – vyriausia iš Radzišauskų šeimoje globojamų mergaičių.

Asmeninio albumo nuotr.  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE