Štai tokiais ledukais Baisogaloje lijo net keliasdešimt minučių.

Baisogaloje dėjosi baisūs dalykai

Aušra LAURINKIENĖ

Vasara jau persirito į antrąją pusę, tačiau orai kuo toliau, tuo labiau stebina. Vieną dieną šalį alina karštis, kitą dieną jau reikia ieškoti šiltesnių drabužių. Tačiau to, kas pirmadienio popietę užklupo Radviliškio rajono Baisogalos kraštą, niekas nesitikėjo – iš dangaus ėmė byrėti… ledų gabalai.

Stovėjau, žiūrėjau pro langą ir tik meldžiau, kad neužmuštų mano dviejų kalakutų, pasislėpusių lauke po krūmu“, – pasakoja baisogalietė Zita Kizerskienė. Tiesa, nuostolių Baisogalos gyventojai neišvengė – išguldyti javų laukai, nukapotos ir išguldytos daržovės, nuniokoti vaismedžiai, suniokotos gėlės. Ponia Zita rodo ir kiaurai pramuštus garažo stogo lakštus: „Va, pažiūrėkit. Ką bekalbėti apie augalus, jei ir stogą kiaurai prakirto“.

Bijojo net išeiti į lauką

Nors ledukų kruša miestelį ir apylinkes nusiaubė pirmadienio popietę, praūžusią gamtos stichiją vis dar liudijo antradienio vidurdienį melioracijos grioviuose, gyventojų kiemuose ir laukų pakraščiuose visur tebestebinę ledukų kalnai.

Buvau susiruošusi važiuoti į vaistinę, tačiau pastebėjau, kad pradėjo lyti. Sakau, palauksiu, kol nustos. Tačiau tuomet ir prasidėjo… Kokį dvidešimt minučių lyg iš apversto kibiro ėmė kristi ledai. Puolėme su vyru prie langų ir negalėjome patikėti savo akimis – kiemą tiesiog klote nuklojo ledai. Į lauką išeiti bijojome – juk tokie ledukai ir mėlynių ant kūno gali įtaisyti. Liepos mėnuo baigiasi, o kiemas – baltas. Štai, net prisėmiau ir užšaldžiau, kad jums parodyčiau“, – šypteli Z. Kizerskienė. Moteris sako tokį atvejį pamenanti 2006 metais, kai ledukų kruša iškapojo visus kviečius, miežius: „Tais metais vietoj planuotų 3 tonų iš hektaro prikūlėme vos po kelis šimtus kilogramų. Kaip bus šiemet? Nežinia. Gal kokius penkis procentus planuoto kiekio ir prikulsime. Apmaudu. Ir moliūgai prakirsti, o agurkų visai neliko. Tai, kas iš jų liko, ištraukiau iš po dešimties centimetrų ledo sluoksnio. Vyšnių nespėjau nuskinti, tai visas numušė ant žemės. Ganyklų atolas – irgi lyg trimeriu nupjautas“.

Paklausta, ar buvo apdraudusi savo turtą, moteris neslepia, kad draudimo įkainiai atrodė pernelyg dideli: „Žinoma, dabar nuostoliai – kur kas didesni, tačiau badas negresia – nusipirksim, ko trūks. Juk visame pasaulyje stichijos siaučia“.

Miežių jau nebekuls

Apie patirtus nuostolius kalba ir kitas Baisogalos ūkininkas Leonas Petryla: „Miežių šiemet tai jau tikrai nekulsime. Laukas – lyg voluotas, o kviečių varpos – pustuštės. Grūdai išbyrėjo ant žemės. Bulvių taip pat liko tik stagarai, kopūstai nudaužyti… Svogūnų laiškai išplaukę į kelią. Rudenį skaičiuosime nuostolius, tačiau jau dabar aišku, kad smagu nebus“.

Vyras taip pat neslepia, kad pasėliai – nedrausti, tačiau sako, kad kažkaip išsivers: „Sau grūdus auginame, tačiau vištoms rasime ir praėjusių metų derliaus“.

Vyras sako, kad užklupus gamtos stichijai, iš pradžių nė nesuprato, kas vyksta: „Turiu porą avilių. Buvo atvykęs draugas, norėjo medaus išsisukti. Spėjo tik iki avilio nueiti. Iš pradžių ledai krito lyg graikiški riešutai. Vėliau – lazdyno riešuto dydžio gabalėliai. Kai kruša praėjo, draugas juokėsi, kad per žiemą medaus jam sukti dar niekada neteko“.

Karvei ganykloje – šienas iš daržinės

Į savo kiemą „Radviliškio naujienas“ kviečia užeiti ir per septyniasdešimt metų pirmą sykį tokią krušą matęs Vytautas Narbutas: „Visi daržai – tiesiog nusiaubti. Užėjo rūkas – net dešimt metrų į priekį nieko nesimatė. Štai, ir šiltnamio stogą kiaurai prakirto. Nuostoliai – tikrai dideli. Ir iš bulvių, morkų, agurkų nieko neliko, ir pupų ankštys dar ant stiebų sukapotos, pomidorai išguldyti, svogūnai, burokėliai… Liko tik stiebai. Derlius jau tikrai bus ne toks, kokio tikėjomės“.

Jo žmona Albina Narbutienė priduria, kad labiausiai gaila gėlynų: „Taip gražiai viskas žydėjo… O dabar, matote, neliko visiškai nieko. Tik stagarai. Net ir saulėgrąžų lapai visi nukapoti. Baisiausia ir tai, kad visiškai nuniokota karvės ganykla. Karvė tiesiog neturi ką ėsti. Labai liūdna… Šiandien nešėme šieną iš daržinės. Manau, kad ir karvutė labai išsigando. Reikėjo ir raminti vėliau nuėjus. Apmaudu, nes daug darbo įdėta, o nieko neliko“.

Kiemą po ledukų krušos tvarkosi ir kitas baisogalietis Gintaras Kudrickas. Vyriškis pasakoja, kad užklupus netikėtai krušai su žmona tvarkinėjosi namuose: „Kai pradėjo kristi ledukai, suspėjau tik mašiną į garažą įvaryti. Buvau matęs, kad kartais per krušą mašinos būna aplamdomos. Tai tiek ir tesuspėjau. Parbėgau visas šlapias ir tuomet jau tik per langą žiūrėjome, kas vyksta. Prasidėjo visas gražumas. Žmoną dar paraginau pasitraukti nuo langų. Bijojome, kad tokie ledo gabalai ir juos išdaužys. Labiausiai dėl jų ir buvo baisu“.

Vyras juokiasi, kad ledukai puikiai nuvalė stogą: „Lyg smėliu nupūsta. Buvo pajuodavęs, o dabar – gražus. Užtat ant dekoratyvinio medžio ir šulinio stogo dažų neliko nė kvapo. Rudos spalvos nė kiek neliko – viską nudaužė. Nukentėjo ir daržai… Vakar suskubome ir svogūnus nusiimti, nes daugiau tikrai jau niekas nebeužaugs. Šiandien ir morkas imsime, ir burokėlius. Nebėra ko laukti“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE