Ar pirkdami drabužius vadovaudamiesi emocijomis mes puošiame save?

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras reguliariai atlieka mišriųjų atliekų konteinerių patikrą, kad nustatytų, kokios neišrūšiuotos atliekos atkeliauja į sąvartyną ir yra priverstos nugulti į atliekų kapinyną.

Lietuvą sukaustęs griežtas karantino apribojimas „užšaldė“ verslus ir apribojo gyventojų įprastą gyvenimo ritmą, bet kartu ir padovanojo laiko apžvelgti ir susitvarkyti savo gyvenamąją aplinką.

Šiuo sudėtingu periodu Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro darbuotojai pastebi, kad gyventojų išmetamų atliekų kiekis žymiai padidėjęs. Viena dažnesnių pasitaikančių atliekų rūšių ypač neramina – tai tekstilės gaminiai, paprastai sakant – drabužiai, avalynė, patalynė, antklodės, minkšti (pliušiniai, medžiaginiai) žaislai, užuolaidos ir kitos tekstilės gaminių atliekos.

„Nors drabužių ir kitų tekstilės gaminių parduotuvės Lietuvoje karantino laikotarpiu buvo uždarytos, tokios rūšies atliekų žymiai pagausėjo, o tai apskritai didina bendrųjų atliekų kiekius“, – konstatuoja ŠRATC sąvartyno priėmėja.

Tekstilės pirkimo poreikis Lietuvoje karantino laikotarpiu sumažėjęs ir kardinaliai pasikeitęs, bet pradėjus dirbti ne maisto prekių parduotuvėms ir žmonių eilėms nusidriekus prie dėvėtų drabužių parduotuvių parodo, kad žmonės išsiilgę savo senų įpročių. Nors apsipirkimas tokio tipo parduotuvėse skatinamas laikantis žiedinės ekonomikos principų, vis tik taip daroma didelė žala Lietuvos aplinkai, nes pigiai nupirkti drabužiai mažiau vertinami ir dažniausiai greičiau atsiduria sąvartyne.

Daugelis jūsų nesutiksite ir sakysite, kad tai vienintelis būdas apsipirkti pagal finansines galimybes. Ir ši dėvėtų drabužių parduotuvių teikiama galimybė yra tikrai puiki ne tik dėl pigios kainos, bet ir dėl galimybės įsigyti tvarų, kokybišką drabužį ar daiktą už patrauklią kainą.

Vienintelis, ir, ko gero, svarbiausias dalykas, kad, didėjant neapgalvotai perkamų drabužių kiekiui, spintoje jau esantis drabužių perteklius palaipsniui iškeliauja deginti arba į sąvartyną, kur jie yra laidojami. Taip didinama ne tik aplinkosauginė tarša, bet ir atliekų sąvartyno eksploatacijos kaštai, o tai turi įtakos ir vietinės rinkliavos mokesčio dydžiui gyventojams.

Iš viso bendrame atliekų sraute Lietuvoje, įskaitant ir Šiaulių regioną, tekstilės atliekos sudaro maždaug 8 proc. visų komunalinių atliekų srauto. Tekstilė, ypač iš sintetinio pluošto, kurio irimo procesas labai lėtas ir gali trukti iki kelių šimtų metų, yra ne mažesnė problema nei plastiko atliekų tvarkymas.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro specialistai pataria pirmiausia prieš perkant įvertinti ir apsvarstyti, ar drabužis tikrai reikalingas, ar tai nėra tik vartotojiškumo įtaiga, o susikaupusius atliekamus drabužius tiesiog parduoti, dovanoti labdarai, nepasiturintiems asmenims ar kūrybiškai panaudoti gaminant kitą produktą. Jei vis dėlto nuspręsite nebedėvimus drabužius išmesti, pasirinkite tam skirtus tekstilės atliekų konteinerius. Taip pat tekstilės gaminius galima nuvežti į atliekų surinkimo aikšteles, „Daiktų kiemas“ stoteles ar atiduoti VšĮ Socialinių inovacijų centrui, kuris šiuo metu vykdo projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“ ir neatlygintinai priima švarius, natūralaus audinio (vilna, medvilnė) drabužius. Platesnę informaciją rasite paspaudę nuorodą (https://www.sicdirbtuves.com).

Primename, kad mesti ar palikti šalia bendrųjų atliekų konteinerių tekstilės atliekas draudžiama.

„Daiktų kiemas“ stotelės priima visus tekstilės gaminius, išskyrus rūbus ir batus.

Šiaulių reginio atliekų tvarkymo centro informacija