Apsvarstytos priemonės miškų gaisringumui sumažinti
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Ugniagesiai primygtinai prašo gyventojų šiuo metu susilaikyti nuo bet kokio atviros ugnies naudojimo lauke iki pasikeis oro sąlygos ir sumažės gaisringumo pavojus. Taip pat prašoma būti itin budriems naudojant ugnį ir buityje.
Radviliškio rajono savivaldybėje, atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento rekomendacijas, sušauktas prevencinis savivaldybių ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kuriame apsvarstytos prevencinės priemonės gaisrams išvengti.
Ugniagesiai dar kartą įspėja gyventojus nedeginti žolės, šiukšlių, nekurti laužų, nepalikti be priežiūros šašlykinių, nes gaisro nuostoliai gali būti neprognozuojami.
Kaip elgtis, kad neužsidegtų miškas
Dažniausiai tokius gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, grybautojai ir uogautojai, numetę neužgesintą nuorūką, degtuką arba palikę rusenantį laužą. Miške gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai. Todėl nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai.
Ypač didelį pavojų miškams kelia deginami laužai. Juos leidžiama kurti tik specialiose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų. Negalima kurti didelių laužų, kai pučia stiprus vėjas, nes žiežirbos gali uždegti medžius. Esant sausam ir karštam orui, kūrenti miške laužus draudžiama. Paliekant laužą būtina įsitikinti, kad jis gerai užgesintas. Patikimiausia žarijas užgesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis – automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę.
Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones ir vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, pasistenkite patys jį užgesinti, nes ugnis greitai išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę, iš kurios pučia vėjas.
Primename, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu draudžiama naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles), mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą, miške ir arčiau kaip 50 metrų iki jo ribos, deginti žolę, šiaudus miško žemėje, pievose, ganyklose, ražienose, važinėti miškuose transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais ten, kur įvažiuoti uždrausta, pilti degalus miške į mašinų bakus, miške draudžiama palikti šiukšles, tepaluotus skudurus, buitines ar statybines atliekas. Šiukšles, augalinės kilmės atliekas draudžiama deginti arčiau kaip 30 m nuo statinių, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 m nuo jų. Lankantis miške būtina imtis visų atsargumo priemonių gaisrui išvengti.
Būkite atsargūs su ugnimi gamtoje!
Informacija apie miškų gaisringumo klases bei šalyje kilusius miškų gaisrus yra talpinama Generalinės miškų urėdijos internetinėje svetainėje www.gmu.lt („Informacija“, „Miško gaisrai“).
Parengta pagal priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją