SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.
Šiandien yra: 2020-06-07, Sekmadienis, 06:06:08 Radviliškio krašto naujienų portalas
RSS
Pagrindinis Žmonės Anūkus augina lyg tikra mama

Anūkus augina lyg tikra mama

  • Anūkus augina lyg tikra mama

    Radviliškietė sako niekuomet neišgirdusi įžeidžiančių replikų. Priešingai - aplinkiniai gerbia ir palaiko dėl sprendimo globoti dukters atžalas. Autorės nuotr.

  • Radviliškietė sako niekuomet neišgirdusi įžeidžiančių replikų. Priešingai - aplinkiniai gerbia ir palaiko dėl sprendimo globoti dukters atžalas.  Autorės nuotr.

    „Štai kokia putlutė mano mažylė augo. Nuo pat gimimo ją sūpuoju ir saugau“, - rodydama fotografijas sako radviliškietė Milda Tomkevičiūtė, tapusi dviejų anūkų globėja.

  • Radviliškietė sako niekuomet neišgirdusi įžeidžiančių replikų. Priešingai - aplinkiniai gerbia ir palaiko dėl sprendimo globoti dukters atžalas.  Autorės nuotr.

    Tortų ir kitų gardėsių šiuose namuose nestinga – globotinius ne tik myli, bet ir lepina mama tapusi močiutė.

Aušra LAURINKIENĖ

Lankydami globėjus, atvėrusius savo širdis likimo nuskriaustiems vaikams, šįkart pasibeldėme į radviliškietės Mildos Tomkevičiūtės duris. 54-erių metų moteris, užauginusi dvi dukras, šiandien savo visą meilę ir rūpestį skiria dviem globotiniams - jau kone suaugusiam anūkui ir trimetei anūkėlei Ugnei.

„Neretai naktimis savęs klausiu: „kodėl?“. Atrodo, gyvenimą gyvenau teisingai. Nors jis ir manęs neglostė, teko bėgti nuo smurtaujančių ir išgėrinėjusių sutuoktinių, niekuomet nepalūžau. Džiaugiausi ir dukterų laime, kol vieną iš jų ištiko didžiulė tragedija...“ - atsidūsta moteris, riekdama gardų tortą ir pakvietusi pasikalbėti prie garuojančios kavos puodelio.

Dukra paniro į depresiją ir alkoholizmo liūną

Moteris pasakoja, kad viskas iš rankų ėmė slysti prieš maždaug septyniolika metų, kai avarijoje žuvo žentas, o vyresnioji dukra paniro į depresiją ir įklimpo į alkoholio liūną: „Vežiau visur, darėme viską, kas įmanoma, tačiau nepadėjo niekas - nei kodavimas, nei socialiniai darbuotojai. Dukra tiesiog nepriėmė pagalbos. Jie su vyru labai gražiai gyveno - puikiai sutarė, buvo nemaži ūkininkai, o vieną dieną viskas nutrūko. Pradėjo byrėti ir jos santykiai su velionio vyro artimaisiais. Tuomet jau augo anūkėlis, kuris po nelaimės atsidūrė žuvusio žento brolio šeimoje. Ten jį skriaudė, negerai su juo elgėsi, tad 2013 metais jis pats paprašė, kad priimčiau gyventi pas save. Kitu atveju būtų atsidūręs vaikų globos namuose. Taip ir tapau oficialia jo globėja“.

Pats vaikinas - nedrąsus ir ne itin kalbus. Savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ jis atskleidžia tik viena - draugams sakantis, kad auga pas močiutę, tačiau širdyje ją vadinantis tikra mama. „Savo biologinei mamai neturiu absoliučiai nieko, ką norėčiau pasakyti. Nėra jokio ryšio. Esu labai dėkingas močiutei, kuri mane priima ir augina kaip sūnų. Nežinau, ką be jos daryčiau. Man gera čia gyventi ir kasdien matyti savo sesutę“, - prasitaria vaikinas ir išskuba į miestą.

„Grįšiu dešimtą“, - šypteli išeidamas globėjai-močiutei.

Kodavimas nedavė jokių rezultatų

Ir anūkė Ugnė auga pas močiutę. Tiesa, mergytė - jau antrosios santuokos vaisius. Kai po avarijos kiek atsitiesusi M. Tomkevičiūtės dukra susirado draugą, radviliškietė jau džiaugėsi - gal ir gyvenimas susistovės, ir sūnus grįš pas mamą, tačiau likimas ir vėl buvo negailestingas - liga pasiglemžė draugo gyvybę.

„Tuomet dukra visiškai patriko. Kodavome kokius penkis kartus. Vežiau ir į sostinę, ir į Kauną, ir į Šiaulius. Be jokių rezultatų. Atrodo, lyg apsitvarko, aprimsta, o po savaitės jau matau - akys neramios, laksto. Sakau, vaikeli, man atrodo, kad vėl ketini išgerti. Ji prižada, primeluoja ir vėl dingsta. Ugnė pas mane auga beveik nuo gimimo. Kai dukra vėl atrado gyvenimo draugą, ištekėjo. Gimė dukrytė, tačiau situacija nepasikeitė. Vyras dirba užsienyje, neturi laiko auginti mergaitės, o dukra ir toliau gastroliuoja. Kartais jai suteikiamos laikinos teisės, tačiau neilgam. Paskutinį kartą aš jau gavau nuolatinę globą - 2016 metais“, - pasakoja M. Tomkevičiūtė.

Pusamžė moteris neslepia net ir naktį sulaukdavusi socialinių darbuotojų skambučių, kad jos dukra rasta neblaivi, tad reikėdavo lėkti pasiimti mažylės: „Juk vaiko neatiduosi svetimiems... Taip ir gyvenu. Dažnai savęs klausiu: „kodėl?“. Pasiilgstu tų dienų, kai galėčiau skirti laiko sau, pakeliauti. Tačiau atsakymo niekaip nerandu. Kita dukra, jaunesnioji, gyvenimą susitvarkė puikiai, tad negaliu sakyti, kad kaltas mano auklėjimas. Matyt, genai kalti, nes ir vyresnėlės tėvas buvo mėgėjas pakelti stikliuką. Gaila, kad nespėjau paimti dar vienos anūkėlės - ji jau yra įvaikinta. Tuo metu buvau užsienyje ir tik sugrįžusi sužinojau, kad anūkė paimta. Jai dabar apie šešiolika. Neprileidžia mūsų, net grasina teismais. Nors ji gyvena Radviliškyje, to nenuslėpsi. Anūkas jau su seserimi susipažino... Matau tik per kompiuterį, kaip ji auga, ką veikia. Graži mergaitė“.

Ruošiasi vestuvėms

Dviejų anūkų globėja sako kasdien Dievo meldžianti sveikatos, nes turinti rimtų sveikatos problemų: „Bijau, kad mano pastangos nueis perniek ir Ugnytė atsidurs vaikų namuose. Labiausiai to bijau. Anūku pasirūpinsiu - jau dedami pinigėliai butui, mokslams. Neišmesiu jo į gatvę pavasarį sukakus aštuoniolikai. Jis nepražus, o štai Ugnytei tik lapkričio 15-ąją sukako treji. Ji dar visai maža“.

Moteris sako esanti labai dėkinga savo ilgamečiam gyvenimo draugui. Nors kartu ir negyvena, jis labai padeda ir morališkai, ir finansiškai: „Užteko daugybės metų jį pažinti. Jeigu viskas klostysis puikiai, pavasarį ketiname ir susituokti. Labai nuostabus žmogus, mano globojamus anūkus mylintis lyg savus. Esame viena didelė šeima. Jis artimųjų neturi - nei vaikų, nei brolių, nei seserų. Tad visą savo širdį atiduoda mums, sulaukdamas tokio paties atsako“.

Nuo smurtaujančių vyrų bėgusi ir, kaip pati pasakoja, ne kartą gyvenimą iš naujo „nuo šaukšto“ pradėjusi M. Tomkevičiūtė sako, kad jaunesnioji duktė taip pat nesupranta ir nepateisina vyresnėlės gyvenimo būdo: „Seserys ne itin bendrauja. Skaudu, bet yra kaip yra. Jos augo vienodai. Pati ėjau apiplyšusiais batais, bet jos turėjo viską ir buvo papuoštos. Sunkų vyrišką darbą dirbanti jaunesnioji šiandien gyvena puikiai - augina dvi dukreles, turi mašiną, nuosavą būstą. Tik vyresnėlės gyvenimo būdas neleidžia džiaugtis“.

Netrukus atbėgusi anūkėlė Ugnė apsiveja močiutės kaklą ir pakviečia eiti kartu pažaisti. „Ji tokia miela ir gera mergaitė... Nors ir aplankome mamą, ji man netrunka pasakyti, kad eitume namo. Jos namai - čia, kur gyvename. Nors ir kuklūs, bet švarūs, šilti ir nieko nestingame“, - šypteli moteris, pakilusi nuo stalo ir nuskubėjusi kartu su mažyle dėlioti kaladėlių.

Padėkime užaugti likimo nuskriaustiems vaikams

Artėjant didžiosioms metų šventėms kiekvienam iš mūsų derėtų pagalvoti apie tuos, kuriems gyvenimas yra negailestingas. Kaip sako M. Tomkevičiūtė, jeigu ne likimo vingis, padaręs ją savo anūkų globėja, šiandien ji būtų globojusi iš vaikų globos namų priglaustą vaiką: „Visuomet apie tai galvojau. Net ir dabar kartais šmėsteli tokia mintis. Negali žinoti, juk sakoma: „niekada nesakyk niekada“.

Padėti be tėvų gyvenantiems vaikams ir auginti beglobius vaikus savo namuose ragina ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Primename, kad pasiryžę tapti globėjais turėtų kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pareikšti tokį norą. Tuomet asmenys bus įvertinti, ar yra tinkami tapti globėjais, lankys kursus. Po socialinių darbuotojų įvertinimo jie galės rašyti prašymą ir į savo namus priimti likimo nuskriaustus vaikus.

Anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Augulio, svarbiausia – žmogaus kompetencija: „Pagrindinis kriterijus, ar žmogus yra tinkamas tapti globėju. Gyvenimo sąlygos turi būti tinkamos ir žaidimui, ir gyvenimui, tačiau tai nėra lemiamas faktorius. Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi saugus ir artimas toje šeimoje, kurioje gyvena“.

„Štai kokia putlutė mano mažylė augo. Nuo pat gimimo ją sūpuoju ir saugau“, - rodydama fotografijas sako radviliškietė Milda Tomkevičiūtė, tapusi dviejų anūkų globėja.
Tortų ir kitų gardėsių šiuose namuose nestinga – globotinius ne tik myli, bet ir lepina mama tapusi močiutė.
Komentarus prašome rašyti etiškai, už jų turinį portalo administratorius neatsako.

Susijusios naujienos

Su rizikos grupės šeimomis Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre dirba...
Fotografė ir filmų operatorė Kristina Sereikaitė – tikra radviliškietė, šiuo metu gyvenanti...
Garbaus amžiaus radviliškietis Jonas Česnulevičius nepaliauja stebinti - balandžio pradžioje j...
Aštuoni sūnus ir mylintis vyras - didžiausias Radviliškio rajono Daugėlaičių kaimo gyventojos...
Nėštumas, motinystė ir vaikų auginimas – temos, subūrusios draugėn penkias Radviliškio mama...
Savęs menininku nelaikantis radviliškietis dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos ...
Bene populiariausias ir neabejotinai šmaikščiausias šalies hidrometeorologas Naglis Šulija tvir...
Mus pasiekė neįprastas pagalbos šauksmas. Į „Radviliškio naujienų“ redakciją kreipėsi 29...
Tarpukario laikais buvusių garsių ūkininkų Janušauskų sodyba stovi Paežerių kaime, netoli pa...
Rugpjūčio 10 dieną, eidamas šešiasdešimtuosius metus, mirė Eugenijus Kantauskas, Radviliškio...
Mieli Šeduvos gimnazijos mokytojai, nuoširdžiai sveikiname Jus rudens lapų nubarstytais takais s...
Linkėjimai ir nuoširdžiausia padėka Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radvi...
Žinantis, ko nori, žingeidus ir šeimyniškas – būtent taip save apibūdina jaunatvišku entuzi...
Rajono gyventojai pastebėjo, kad Radviliškio rajono mero pavaduotojas Kazimieras Augulis jau kurį...
Šeduviai Ramūnas ir Karolina Radzišauskai, auginantys penkerių metų sūnų, net nedvejodami pri...
Artėjančios šventės Jelenos ir Augustino Mitkų namuose bus kupinos skardaus vaikų juoko ir ši...
Didžiausios metų šventės visuomet asocijuojasi su virtuvėse besisukiojančiomis šeimininkėmis...
Jau beveik dveji metai, kaip du Šiaulių apskrities policijos pareigūnai įgijo dviejų Radvilišk...
Kai nurimsta Kalėdinis šurmulys ir atkeliauja ilgai laukti Naujieji, daugelis pasiryžta metų pra...
Radviliškio Šeimos labdaros ir paramos fondas gerų žmonių dėka, supratimu, geranoriškumu ir a...
Petras Algirdas Venslovas gimė 1929 metais kovo 6 dieną Kaune. 1936 metais įstojo į Kauno miesto...
Šiaulių apskrities televizijos jau septintą kartą organizuotus metų moters rinkimus „Moteris ...
Penki namuose krykštaujantys vaikai ir mylintis vyras - didžiausias Radviliškio rajono Džiugoni...
„Yra laikas, skirtas darbuotis kartu su kolegomis, ir yra laikas, kada jų darbais gali gėrėtis ...
Balsavimas
  • Jau seniai laikas.
  • Manau, kad karantino iš viso nereikėjo skelbti.
  • Kol yra sergančių, karantino nutraukti negalima.
  • Karantiną šalies valdantieji tęs iki rinkimų, nes tai jiems naudinga.
Šiandienos Orai
REKLAMA

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas