Ambulatorijų ir medicinos punktų laukia pertvarka

Aušra LAURINKIENĖ

Sumažėjęs rajono gyventojų skaičius ir prastėjanti medicininio aptarnavimo kokybė paskatino Radviliškio rajono savivaldybę peržiūrėti nuo 2001 metų „nejudintą“ sveikatos priežiūros įstaigų sistemą.

Kaip sako vicemeras Kazimieras Augulis, ketinama imtis kardinalių pokyčių. Kai kuriuos medicinos punktus norima paversti mobiliais, o ambulatorijas prijungti prie pirminių sveikatos priežiūros centrų – vadinamųjų poliklinikų.

Ketinama atsisakyti valdymo išlaidų

„Medicinos punktams tapus mobiliems medikai būtų arčiau žmonių, o ambulatorijas prijungę prie poliklinikų sutaupytume šiuo metu neracionaliai naudojamas lėšas – atsisakytume ambulatorijų direktorių ir buhalterių etatų“, – sako K. Augulis.

Būtent tokią galimybę susitikime su vicemeru aptarė rajono Tarybos Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Algimantas Ruseckas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Justė Venckutė ir laikinai savivaldybės vyriausiojo gydytojo pareigas einanti Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Aušra Čiūdarienė.

Šiuo metu rajone veikia Radviliškio, Šeduvos ir Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centrai, Grinkiškio, Sidabravo, Šaukoto, Alksniupių ir Šiaulėnų ambulatorijos bei dar daugiau nei dvi dešimtys medicinos punktų. Pertvarkyti šią sistemą būtina, nes mažėja gyventojų skaičius, kurių nuo 2012 metų sumažėjo daugiau nei trimis tūkstančiais.

„Prie mūsų rajono pirminių sveikatos priežiūros įstaigų 2013 metais buvo prisirašę 38 tūkstančiai 334 gyventojai, o 2015 metais – jau tik 33 tūkstančiai 485 gyventojai. Dėl mažėjančio pacientų skaičiaus finansavimas ambulatorijoms išlaikyti tapo nepakankamas“, – neslepia A. Čiūdarienė.

Pastarieji keleri metai visoms rajono sveikatos priežiūros įstaigoms buvo skausmingi – Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centras neteko 1535 pacientų, Šeduvos – 754, Baisogalos – 1708. Panaši situacija ir ambulatorijose. Iš Grinkiškio išsirašė 278, Sidabravo – 296, Šaukoto – 115, Alksniupių – 140, o Šiaulėnų – 23 pacientai.

A. Čiūdarienės teigimu, stebint pacientų mažėjimą, logiškas sprendimas būtų atsisakyti valdymo išlaidų. Šiuo metu ambulatorijose dirba penki direktoriai (3 etatai) ir tiek pat buhalterių (2,5 etato).

Savivaldybės pavedimu 2013-2015 metų sveikatos priežiūros įstaigų finansinių ir vadovų ataskaitų analizę atlikusi A. Čiūdarienė sako suskaičiavusi, kad didelė dalis įstaigų pajamų išleidžiama būtent valdymo ir administravimo išlaidoms – nuo 8 iki 35 procentų gautų lėšų. Direktorių ir buhalterių darbo užmokestis per metus siekia daugiau nei 60 tūkstančių eurų.

Ambulatorijų valdymą perimtų poliklinikos

„Tinkamas sprendimas būtų prie Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro prijungti Šiaulėnų ir Šaukoto ambulatorijas, prie Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro – Alksniupių ir Sidabravo ambulatorijas, o prie Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro – Grinkiškio ambulatoriją. Visos įstaigos, slaugytojai ir gydytojai išliktų, tačiau būtų atsisakoma valdymo išlaidų. Kitaip tariant, nebereikėtų mokėti ambulatorijų direktoriams ir buhalteriams, nes jų darbą perimtų pirminės sveikatos priežiūros centrų vadovai. Nes dabar kai kuriose ambulatorijose pilnu etatu dirbantys medikai papildomai dar puse etato dirba ir vadovais“, – numatomą pokyčių sistemą pristato A. Čiūdarienė.

K. Augulis įsitikinęs, kad toks sprendimas ne tik padėtų racionaliau naudoti savivaldybės lėšas, bet ir išspręstų kitą problemą: „Dabar, jei ambulatorijų gydytojai suserga, ieškoma pamainos, samdomi žmonės iš šalies, o sujungus įstaigas būtų galima rotacija – vieni kitus pavaduotų. Tačiau svarbiausia tai, kad sutaupytos lėšos būtų nukreiptos žmonėms gydyti ir kokybiškesnėms paslaugoms teikti. Žmonės laukia pagalbos, o mes ją suteikti tiesiog privalome“.

Paslaugas teiktų „ratuotos“ bendruomenės slaugytojos

Dar viena itin opi problema rajone – tuštėjantys medicinos punktai. Jų šiandien rajone veikia daugiau nei dvi dešimtys.

Anot A. Rusecko, vietoj kai kurių stacionarių medicinos punktų būtų galima įsteigti mobilius, kuriuose medicinos paslaugas teiktų „ratuotos“ bendruomenės slaugytojos: „Kaimai tuštėja, pastatai stovi tušti, o jų išlaikymas savivaldybei kainuoja. Slaugytojos vis dažniau pačios važiuoja pas pacientus, todėl mobilumas būtų labai tinkamas sprendimas“.

Tam pritaria ir A. Čiūdarienė. Kaip pavyzdį Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė pateikia vieną iš jos akiratyje esančių medicinos punktų: „Slaugytoja punkte būna tik kelias valandas, o kitas ji keliauja po apylinkę. Esame sudarę automobilio nuomos sutartį, tad ji keliauja savo transporto priemone, o mes padengiame kuro išlaidas. Tačiau vertėtų nepamiršti, kad ligonių kasos papildomo finansavimo medicinos punktams neskiria, todėl kainuoja ne tik transporto nuoma, kuras, bet ir pastatų, kurie stovi kone tušti, išlaikymas. Yra ir tokių apylinkių, kur keturiuose punktuose dirba vos dvi slaugytojos. Ar čia yra logikos? Nemanau“.

Prabilus apie tai, ar visos slaugytojos bus pajėgios vairuoti transporto priemones, A. Čiūdarienė šypteli: „Žinau vieną nevairuojančią, tačiau ją ir dabar, kai reikia, vyras pavežioja. Tačiau nemanau, kad ši problema turėtų iškilti“.

Panašią sistemą jau įvedė Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centras: uždarė kai kuriuos medicinos punktus kaimuose, o tų vietovių, kuriose tie visiškai neperspektyvūs punktai uždaryti, gyventojai, anot A. Čiūdarienės, šiandien medicininio aptarnavimo stoka nesiskundžia: „Dažnai į ligonio namus dabar atvyksta pats medicinos darbuotojas, vadinamas bendruomenės slaugytoju. Taip galėtų būti ir pas mus. Juolab, kad esame sudarę sutartį su vaistine ir tiems žmonėms, kurie nepajėgia nuvykti į miestą, slaugytoja kartais veža ir paracetamolio. Migravimas po apylinkes vyksta. Kalbant apie medicinos punktų išlaikymą reikia paminėti, kad vieni iš jų, kurie yra šildomi malkomis, atsieina pigiau, tačiau elektra šildomi pastatai – didelė prabanga savivaldybei“.

Keturi medicinos punktai – 24 tūkstančiai eurų

Iš tiesų, medicinos punktų išlaidos – nemenkos. Pavyzdžiui, 2015 metais Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centro, iš kurio 2015 metais išsirašė net 1700 pacientų, Pociūnų, Skėmių, Vainiūnų ir Palonų medicinos punktai išleido daugiau nei 24 tūkstančius eurų. Tikriausiai kyla klausimas, kokios gi tos sąnaudos? Kaip pavyzdį pateikiame vien Skėmių medicinos punkto, aptarnaujančio 594 gyventojus, metų išlaidais. Medikamentams ir transportui skirta nedaug – vos po pusšimtį eurų, tačiau 300 eurų teko suploti už pastato šildymą elektra, darbo užmokesčiui atseikėta dar daugiau nei du tūkstančiai eurų, dar du šimtai eurų – ūkinėms medžiagoms, šimtas – interneto, telefono ir valdymo išlaidoms. Dar kelios eilutės ir vien šis medicinos punktas per metus savivaldybei atsiėjo 2805 eurus. Tačiau tokių medicinos punktų rajone – dar daugiau nei dvi dešimtys.

Ne kaimo žmogus ieškos mediko, o pats medikas ieškos ligonio

K. Augulio teigimu, labai rimtai galvojama pabandyti priartinti mediką prie žmogaus, padaryti jį mobilų: „Daugeliui žmonių ateiti pagalbos į medicinos punktą darosi sunku, kartais ir visai neįmanoma. Matome, kad bendrosios praktikos slaugytojai yra priversti patys eiti pas ligonį. Kitaip tariant, paslauga priartėja prie žmogaus“.

Susitikimo metu svarstyta ir apie tai, kad geresnė paslaugų kokybė, kai ne kaimo žmogus ieško mediko, o pats medikas ieško ligonio, tai padėtų susigrąžinti ir pacientus, išsirašiusius į kitus rajonus: „Jeigu teiksime geresnes paslaugas, žmonės nebenorės persirašyti į Pakruojo, Šiaulių ar Kėdainių sveikatos priežiūros įstaigas“, – įsitikinęs K. Augulis.

Ar pokyčiai bus įgyvendinti – paaiškės per artimiausius mėnesius. Sulaukus praėjusių metų finansinių ataskaitų, kurios, kaip neabejojama, tik patvirtins permainų būtinybę, šis klausimas pirmiausiai bus teikiamas svarstyti rajono Tarybos Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitetui.