SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.
Šiandien yra: 2021-02-28, Sekmadienis, 21:01:23 Radviliškio krašto naujienų portalas
RSS
Pagrindinis Sveikata 100 metų nuo insulino atradimo: daugėjant sergančių diabetu, tobulėja ir gydymas

100 metų nuo insulino atradimo: daugėjant sergančių diabetu, tobulėja ir gydymas

  • 100 metų nuo insulino atradimo: daugėjant sergančių diabetu, tobulėja ir gydymas

    Gydytoja endokrinologė, profesorė Birutė Žilaitienė.

Lietuvoje sergančių cukriniu diabetu yra daugiau nei 110 tūkstančių. Gydytojų teigimu, dar tiek pat gyventojų gali ir nežinoti apie savo ligą. Šiemet minimos 100-osios insulino atradimo metinės, per šį laiką diabeto gydymas gerokai patobulėjo, žmonės su šia liga gali gyventi visavertį gyvenimą – tai nebėra mirties nuosprendis, kaip būdavo anuomet. Sergančiųjų daugėja, bet ir inovacijos šios ligos gydymo procese neatsilieka. Apie tai, kur esame šiandien, kalbamės su Lietuvos endokrinologų draugijos prezidente, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologe, profesore Birute Žilaitiene.

Šiemet minime 100-ąsias insulino atradimo metines. Papasakokite, nuo ko viskas prasidėjo ir kur esame šiandien bei kur einame?

Insulino paieška prasidėjo dar XIX a. pabaigoje, kai mokslininkai suprato, kad organas kasa atsakinga už nežinomą hormoną, reguliuojantį cukraus kiekį kraujuje, ir jeigu, pavyzdžiui, šuniui ją pašalinsi – jis susirgs diabetu.

Vėliau bandymai vyko ir su žmonėmis. Cukriniu diabetu sergantiems pacientams buvo pabandyta sušvirkšti insuliną, išgautą iš veršelio kasos – rezultatai buvo teigiami.

Lygiai prieš šimtą metų, 1921 metais, mokslininkams Frederick Banting, Charles Best su John Macleod ir James Collip pavyko sėkmingai išgauti insuliną iš gyvūnų ir nustatyti teigiamą jo poveikį žmonėms, sergantiems diabetu. Masinė insulino gamyba prasidėjo 1923 metais – tais pačiais metais mokslininkai sulaukė ir Nobelio premijos už savo atradimą.

Taigi nuo iš kiaulių ir jaučių kasos išskiriamo, nepatogaus naudoti insulino atėjome iki šiuolaikinių insulino analogų, patogių injektorių bei insulino pompų. Šiuo metu pacientus gydome minėtais insulino analogais – tai šiuolaikinė insulino preparatų grupė, sukurta žmogaus insulino baltyme pakeitus vieną iš trijų amino rūgščių. Insulino analogų veikimas tapo panašesnis į sveikų žmonių insulino veikimą, sumažėjo hipoglikemijų rizika, atsirado galimybė taikyti lankstesnį gydymo režimą. Cukrinis diabetas, priklausomai nuo jo tipo, taip pat gali būti gydomas ir kitais antidiabetiniais vaistais.

Ne visais atvejais diabetu sergantiems žmonėms yra būtinas gydymas insulinu. Kada reikia insulino, kuomet būtinos tabletės, o kada pakanka ir gyvenimo būdo pokyčių?

Gydymas insulinu gali būti skiriamas sergantiems tiek 1 tipo, tiek 2 tipo diabetu. Pirmuoju atveju jis yra būtinas, nes paciento kasa visiškai nustoja gaminti insuliną, kuris yra svarbus maisto įsisavinimui, energijai ir gyvybei. Dažniausia 1 tipo cukrinio diabeto priežastis – autoimuninis procesas, nukreiptas prieš kasos beta ląsteles, gaminančias insuliną.

2 tipo diabetu įprastai susergama vyresniame amžiuje, ligos priežastys siejamos su genetiniais pakitimais, lemiančiais atsparumą insulinui. Tačiau ne mažiau svarbūs veiksniai, didinantys 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką, yra mažas fizinis aktyvumas ir netinkami mitybos, gyvenimo įpročiai. Organizmo ląstelės tampa atsparios insulino poveikiui arba kasa jau nepagamina tiek insulino, kad patenkintų organizmo poreikius.

2 tipo diabetas iš pradžių gydomas geriamais vaistais, ligai progresuojant ir nepavykstant pasiekti geros glikemijos kontrolės tabletėmis, prireikia leidžiamų vaistų bei insulino injekcijų. Kiekvienam pacientui tinkamą insulino dozę parenka gydytojas, atsižvelgdamas į bendrą jo sveikatos būklę, glikemiją ir hipoglikemijos pavojų.

Tinkamai vartojant gydytojo paskirtus vaistus ir skiriant daug dėmesio subalansuotai mitybai bei fiziniam aktyvumui, dažniausiai pavyksta sėkmingai kontroliuoti diabetą, išvengti galimų komplikacijų bei sulėtinti ligos eigą. Deja, vis dar pasitaiko, kai net išgirdę diabeto diagnozę žmonės nesuvokia realios grėsmės ir nekeičia savo gyvensenos.

Diabetu susirgę žmonės dažnai ypatingai baiminasi insulino. Kaip manote, kodėl vyrauja toks nusistatymas?

Pacientams dažnai tenka kartoti, kad insulinas yra ne nuosprendis, o gyvybes gelbstintis vaistas. Tai ypač svarbu sergant 1 tipo diabetu, kuomet būtent dėl insulino šie žmonės ne tik išgyvena, bet ir gali gyventi visavertį gyvenimą – kurti šeimas, siekti karjeros.

Sergantiesiems 2 tipo diabetu insulinas taip pat yra vienas iš svarbių gydymo etapų. Išgirdus 2 tipo diabeto diagnozę dar nereiškia, kad visą likusį gyvenimą teks leistis insulino injekcijas, nes išties gerų rezultatų duoda subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, gydymas geriamais ir leidžiamais ne insulino tipo vaistais. Tačiau būtina nepamiršti, kad diabetas yra progresuojanti liga, tad ilgainiui gali būti keičiami paskirti vaistai ar didinamos jų dozės.

Kitas aspektas – žinia, kad reikės vartoti injekcinius vaistus, o ypač insuliną, pacientams sukelia daug klausimų. Jie baiminasi dėl to, ar pavyks patiems teisingai susileisti vaistus, kaip tai daryti paskirtu grafiku, teisingai dozuoti, ar injekcijos bus skausmingos, ar jos gali sukelti įvairių komplikacijų.

Nereikia dėl to nerimauti, nes su šiuolaikinių technologijų pagalba insulino vartojimas tapo patogus, adatos yra labai plonos – vos 4 mm, 6 mm arba 8 mm ilgio, todėl ir dūris yra beveik nejuntamas. Apie tai, kokio ilgio adata pacientui yra tinkamiausia, paaiškinti gali gydytojas endokrinologas ar slaugytojas diabetologas.

Kaip apibūdintumėte specialistų vaidmenį ir svarbą kasdien su diabetu kovojančių žmonių gyvenime?

Diagnozavus diabetą, gyvenimas juo susirgusiems iš tiesų apsiverčia aukštyn kojomis, tačiau dauguma pacientų yra motyvuoti gyventi kuo sveikiau ir pilnavertiškiau, mokosi sveikos mitybos principų, stengiasi būti fiziškai aktyvūs, tvarkingai vartoti vaistus ar leistis injekcijas.

Pats pacientas turi domėtis savo liga bei gydymo galimybėmis – nuo to gyvenimo kokybė bus tik geresnė. Pavyzdžiui, dažnai sergantiesiems 2 tipo diabetu gydymas insulinu yra atidėliojamas baiminantis, kad pačiam žmogui neužteks žinių, bus sudėtinga pačiam atlikti injekcijas, pasirinkti tinkamą insulino dozę ir panašiai. Dėl atidėliojimo cukraus kiekio kraujyje kontrolė blogėja ir gali vystytis diabeto komplikacijos: inkstų, akių, nervų sistemos, širdies, smegenų ir kojų kraujagyslių pažeidimai, lytinės funkcijos sutrikimai bei depresija.

Tačiau tam ir yra specialistai, galintys parinkti konkrečiam žmogui tinkamą insuliną, diabeto mokytojai – padėti išmokti tinkamai jį naudoti. Svarbu pasinaudoti šiomis galimybėmis.

Diabetu sergantį žmogų supa visa komanda – endokrinologai, slaugytojai diabetologai, šeimos gydytojai ir diabeto mokytojai. Tereikia jais pasikliauti ir dirbti išvien, dėl savęs, dėl savo artimųjų.

Negana to, sergant diabetu be gliukozės reikia stebėti ir daugelį kitų rodiklių. Nuolatos reikia matuotis kraujospūdį, svertis, išsitirti kraujo riebalų kiekį, šlapimą dėl inkstų funkcijos, pasitikrinti akių dugną, dantų ir burnos ertmės būklę, rūpintis pėdomis bei nuolat apžiūrėti odos būklę injekcijų vietoje. Sergantysis negali būti paliktas vienas – tam ir reikalinga specialistų komanda, kuri jį palaikytų.

Parengė Jonas MARCINKUS

Komentarus prašome rašyti etiškai, už jų turinį portalo administratorius neatsako.

Susijusios naujienos

Radviliškio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje įvyko susitikimas su sveikos gyvensenos i...
Nėštumo laikotarpis neabejotinai yra ypatingas kiekvienai moteriai. Išskirtinis dėmesys turėtų...
Nors moterys ir toliau sudaro daugumą motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų, per kelerius met...
Pacientų patogumui nuo 10-ies iki 30 dienų pratęstas kompensuojamųjų vaistų receptų galiojimo...
Pastaruoju metu tikrą diskusijų audrą sukėlė Sveikatos apsaugos ministro užmojis neskiepytų v...
Karštis – tikras išbandymas mūsų organizmui. Didelis karštis gali būti dirglumo, koncentraci...
Vasarą skubame į gamtą pailsėti ir pasimėgauti ant grotelių keptais šašlykais, dešrelėmis,...
Žydint įvairiems augalams ir pievoms padaugėja įkvepiamųjų alergenų sukeltų alergijų. Žied...
Atkreipiame dėmesį, kad norėdami teritorinėje ligonių kasoje gauti administracinę paslaugą, t...
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad L...
Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome be...
Sinoptikai praneša, kad artimiausiomis dienomis Lietuvoje toliau tęsis kaitra. Temperatūra dienom...

Ekstremaliausių išbandymų mūsų odai pažeria du metų laikai – žiema ir vasara....

Nebūkime abejingi savo sveikatai ir išnaudokime siūlomas galimybes nemokamai ją išsitirti. Ši...
Skendimai – didžiausias poilsiautojų prie vandens siaubas. Nors dažnai kalbama apie vasarą tyk...

Vienos geriausių Australijos dietologių, Dr. Rosemary Stanton, teigimu, šiais laikais ga...

Vasarą džiaugiamės šiluma, gausiu daržovių ir vaisių derliumi. Dažnas iš mūsų nuėjęs į...
Prasidėjus rudeniniam grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pails...
Keičiantis orams, vis dažniau aplink save išgirstame ir pamatome šniurkščiojančių, kosėjan...
Ebolos hemoraginė karštligė – tai sunki, dažnai mirtina žmonių, primatų (beždžionių) lig...
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos primena, kad rugsėjo 15 d. minima Pasaulinė limfomos diena. ...
Žuvis ir jūros produktai savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir reko...
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo šių metų...
Neseniai į Vokietiją (Berlyną) gyventi persikėlusi šiaulietė Roma Deiva R. džiaugiasi, kad ga...
Balsavimas
  • Taip, turi būti privalomas, nes kitaip pandemijos nesustabdysime.
  • Žmonės turi patys nuspręsti, ar nori skiepytis.
  • Skiepas neturi būti privalomas, bet nepasiskiepiję viešumoje turėtų nešioti kaukes.
  • Žmonės iš viso neturėtų skiepytis, nes tai juos pražudys arba slapta sučipuos.
Šiandienos Orai
PRENUMERUOK INTERNETU

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas